Gimus kūdikiui, nepamirškite ir vyrų

05. Nov 2012, 07:40

Vaiko gimimas – labai svarbus įvykis trejų žmonių gyvenime. Vyras ir žmona įžengia į naują savo šeimyninio egzistavimo etapą – jie tampa tėvais.

Jeigu praleisti ar paneigti vyro ir žmonos tarpusavio bendradarbiavimą nėštumo ir gimdymo metu – reiškia parodyti žmogaus santykių psichologijos nesupratimą. Jeigu vaikas gyvenimo pradžioje mažai bendrauja su tėčiu, tai vėliau gali turėti rimtų pasekmių jo jausmams.

Yra dar vienas santykių bruožas į kurį reiktų atsižvelgti jauniems tėvams. Meilė naujagimiui pas motiną ir tėtį pasireiškia skirtingai. Motinai pirmas klausimas pagal svarbumą yra jos vaiko sėkmė. Tuo tarpu tėčiui – jo žmonos sėkmė. Ir tai tęsiasi iki to laiko, kol vaikas nepasiruošęs pats apie save pasirūpinti.

Patirtis rodo, kad pavojaus metu dažniausiai moteris visų pirma bandys gelbėti savo vaiką, tuo tarpu vyras – žmoną. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad moteris nemyli savo vyro, ar vyras mažiau myli savo vaiką.

Tai tiesiog iliustruoja instinktyvų meilės pasireiškimą. Ypač tai gerai rodo jūros įstatymų traktavimas, nustatant gelbėjimo tvarką laivo avarijos metu: „pradžioje moterys ir vaikai“, o ne atvirkščiai – „pradžioje vaikai ir moterys“. Prisiminkime kino filmą „Titanikas“, kuriame ryškiai buvo stebimas šis jūros įstatymas.

Tačiau moteris jokiu būdu neturėtų pamiršti, kad jeigu ji parodys daugiau švelnumo vyrui po vaiko gimimo, tai tik sustiprins jų santuokinį gyvenimą.

Nėščiųjų mokykloje užsiėmimų metu aš su humoru dažnai mėgstu sakyti moterims: „Nepamirškite, kad po gimdymo namuose bus du vaikai – vienas mažas, o kitas didelis. Ir abiems reikia dėmesio, meilės ir švelnumo.“

Pastebėta, kad po gimdymo moteris dažnai visą dėmesį sutelkia į mažylį ir lyg pamiršta, kad namuose yra vyras. Vyras iškart pastebi dėmesio stoką, kuriam jis tiesiog psichologiškai nėra pasiruošęs. Nežinant savo pareigų vaiko atžvilgiu, jaučiant žmonos dėmesio, švelnumo trūkumą, vyrui gali vystytis „pogimdyminė depresija“, kaip ją įvardina psichologai.

Kažin, ar vaikas sustiprins šeimą, jeigu jo nekantriai lauks tik moteris. Todėl moteris privalo sudominti vyrą nėštumu, privalo įtikinti jį, kad ne tik jos, bet ir jo vaikas. Registruojantiems į mūsų mokyklą, aš iškart visad pabrėžiu, kad pas mus į užsiėmimus privalo ateiti abu tėvai, o užsiėmimų metu kartoju, kad mes ruošiam porą ne gimdymui, o vaiko auginimui.

Reikia pasakyti, kad pas mus ateinančios visos poros neprieštaraujančiai reaguoja į tokią „kategorišką“ rekomendaciją. Aišku, ir užsiėmimų metu mes daug dėmesio skiriame būsimam tėčiui, pateikiame daug patarimų, užduočių. Tokiu būdu, jau žmonos nėštumo metu mes jį įtraukiame į aktyvią veiklą: bendrauti su negimusiu mažyliu, lankytis kartu su žmona į gydytojo apžiūrą, būtinai pamatyti savo mažylį monitoriaus ekrane, kada žmona bus apžiūrima ultragarsu ir t.t.

Tėtis taip pat nustato kontaktą su vaiku ir gimimo metu. Po to, kai nustoja pulsuoti virkštelė, jis ją nukerpa. Perkirpus virkštelę, rekomenduojama tėčiui trumpam pakelti ir palaikyti savo mažylį. Ypač tai svarbu kada atliekamas cezario pjūvis ir iškart po operacijos nėra galimybių ilgesniam laikui vaiką palikti ant motinos krūtinės.

Tenka apgailestauti, kad tokia taktika pas mus dar ignoruojama. Ši akimirka tėčiui ir vaikui yra viena pačių svarbiausių jų gyvenime. Juk dar būdamas įsčiose jis girdėjo jo balsą, jis jam jau pažįstamas, todėl ant jo rankų jis jausis gana ramiai.

Stiprių vyriškų rankų prisilietimas mažyliui suteikia saugumo jausmą ir šis pirmas pojūtis jo pasąmonėje išliks visam gyvenimui. Šie simboliniai aktai labai reikšmingi tėčio ir vaiko ryšio susiformavimui.