Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės Liudvikos Starkienės, autizmas – įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą.
Autizmas pasireiškia trijose srityse.
-kalbos raidos sutrikimu;
-socialinio bendravimo įgūdžių stoka arba savotiškais įgūdžiais;
-stereotipiniais ribotais įvairiais judesiais – vaikas gali linguoti, plasnoti ir atlikti kitus judesius, kurių jo bendraamžiai tikrai neatlieka.
Pirmieji autizmo požymiai gali pradėti reikštis gana anksti. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į vaiko akių kontaktą – autistai turi savotišką akių kontaktą arba jo visai nėra. Iki vienerių metų amžiaus vaikutis akimis turi kontaktuoti su mama, kai ji žiūri, jai atsakyti šypsena ar pan. Jei akių kontakto nėra, jau kažkas ne taip.
Vėliau pastebimi kalbos raidos sutrikimai, vaikutis nečiauška, neguguoja, netaria pirmųjų garsų, pirmųjų raidelių ir pan. Gali būti sutrikusi motorinė raida, kai vaikas praleidžia tam tikrą vystymosi etapą, pvz. jis nešliaužia, neropoja, vėlai pradeda sėdėti ir t.t.
Net gi dažnas atpylinėjimas gali būti vienas iš signalų, liudijančių šį neurologinį sutrikimą.
Kuo ansktyvesnė diagnozė ir kuo anksčiau pastebėsite autizmą, tuo greičiau galima vaikučiui padėti.
Yra daugybė mitų, supančių autizmą. Mat tėveliai, suprantama, nori greito sprendimo.
Autizmas – tai sutrikimas, ne liga, kurią gali išgydyti. Specialistė pataria netikėti greitais prendimais. Pvz. Delfinų terapija gali pagerinti psichoemocinę vaiko būklę, tačiau viltis, kad vaikelis po šios terapijos pasveiks, nerealu.
Svarbiausia, kaip padėti vaikui – tai mokyti jį visko (kalbėti ir išreikšti tai, ko jis nori), mokyti, kaip galima jam padėti įvairiose situacijose. Yra įvairių mokymosi metodikų ir terapijų. Tačiau kad ir kokios jos būtų, reikia su vaiku dirbti daug ir nuosekliai.
