MK mamų žindymo patarimai ir žindymo karolių laimėtoja

05. Feb 2015, 15:00

Praėjusio šeštadienio laidoje "Mamos dirbtuvėlėse" kartu su "Eco Teething" įkūrėja mokėmės, kaip pačioms pasigaminti žindymo karolius. Tai spalvingi, stambesni karoliai iš natūralių medžiagų, kuriuos vaikutis gali čiupinėti, kol žinda mamos krūtį, o vėliau - ragauti pats, kuomet niežti dygstančius dantukus.

O mes ta proga siūlėme vienus karolius laimėti ir klausėme jūsų geriausių žindymo patarimų.

Auksiniai "Mamyčių klubo" mamų žindymo patarimai iš asmeninės patirties:

Nepasiduoti
Mylėti savo kūdikį labiau nei save
Nekreipti dėmesio į kitų nuomonę
Aš naudoju maitindama dukryte čiužanti popieriu, ji šnarena su pirštukais čiupinėja, kol pavalgo.
Atsiradus krūtyje sukietėjimų, vadinamų „guzelių“, užsikimšus pieno latakui (man ant spenelio atsirasdavo baltas šašelis ir pienas nebepratekėdavo, tam kartui padėdavo tik krūties mirkymas karštame vandenyje ), išbandžiau A. Karaliūnaitės tepalą „Žilė“. Tepalą nusipirkau vienoje iš A. Karaliūnaitės parduotuvių. Krūtį ištepdavau šiuo tepalu nakčiai, ant išteptos krūties uždėdama polietileninio maišelio skiautę, kad neištepčiau rūbų. Naktį, maitindama kūdikį, pavalydavau tik spenelį, o ryte viską nuplaudavau. Užteko tik keleto kartų, kad mano problemos baigtųsi ( nos dėl šių bėdų buvau išbandžiusi ir gydytojo paskirtus antibiotikus, tepiau medaus- taukų mišiniu, masažavau, dėjau kopūstų lapus ir t.t., tačiau niekas nepadėjo) ir niekada nebepasikartotų. Iki šiol savo 1 metukų ir 6 mėn. dukrytę maitinu pienuku ir esu laiminga mama
Vadovautis savo, jau motiniskais tapusiais inkstinktais. Gamta viska jau yra paruosusi, nereikia jei priesintis, mylekite savo mazyli ir save. Ir neklausykite jokiu "senu babu" pasakojimu kaip joms buvo.
Busimom mamom patarciau perskaityti knyga " Nepakeiciamas kaip motinos meile" Kazimiezo Vitkausko parasyta.
Jeigu norite sėkmingai žindyti kūdikį, reikia tuo pradėti domėtis dar nėštumo metu.
Sėkmingo žindymo paslaptis - mūsų galvose. Didžiąja dalim sėkminga žindymą lemia mūsų mintys, požiūris nusistatymai
Zindant kudikeli reikia visai nedaug, tik silumos, meiles, svelnaus priglaudimo prie krutines ir maziukui megstamos melodijos ar daineles niuniavimas
nuosirdziai myleti savo kudiki;
begalinis noras maitinti savo mazyli, teigiamos emocijos;
tiketi savimi (minties galia), kad galite maitinti, esate to verta ir tai norite daryti, nes Jus tapote mama;
daznas glaudimas kudiki prie krutines;
duoti kruti pazysti, kad ir pienelis dar nepasigamines, tai skatins mamos smegenims gaminti piena;
kantrybe;
nenusiminkite ir nesigriebkite iskarto misinuko jei kudikis verkia, nori valgyti, laikykite ji prie krutines, kateliokite krutis, pienelis jau keliauja, gaminasi, pajusite kai mamos krutis verzia, ar kitaip sako zaibas vaiksto, tik reikia kantrybes 5-10 min, atsigerkite vandens...nestresuokite;
gerti pakankamai daznai vandens , kai norisi gerti;
stengtis maitintis sveikai, vengti pilva pucianciu produktu (kopustas, pupeles, zirniai ...)
mamytei per diena isgerti puodeli pankoliu, kmynu, ramuneliu arbateles;
bendradarbiauti su savo kudikiu (vengti valgyti cesnako ar svoguna, sakoma, kad keicia pienelio skoni)
vengti alkoholio;
nerukyti;
kavyte gerkite viena karta per diena su pienu, ne tokia stipria kaip anksciau, nes tai gali paveikti kudiki;
vengti streso;
nemaitinti kudikio, kai mamyte susinervavo - keleta minuciu palaukite kol nusiraminsite;
nemaitinti kudikio iskart pasportavus, sakoma, kad buna kartus pienelis;
neklausykite mitu, kad chalva didina pieno gamyba - galite padaryti vaika alergiska, valgydama chalva.
neturekite jokios minties, kad neturesite pienelio, turite save itikinti kad turesite tiek kiek kudikiui reikes ir valgys tiek kiek nores.
Svarbiausia ATSIPALAIDUOTI ir džiaugtis laiku su vaiku, iš tikro mažiau klausyti visokių patarimų (kuo ilgiau ir t.t.) ir viską pajausite patys su vaiku, kiek ilgai norėsis maitinti ir kiek ilgai tai pavyks
Nesibaiminkite dar gimdymo namuose klausti personalo apie žindymo pozas, o nepavykus – perklausti dar ir dar. Ir mėginti, nes man pradžioje aukso vertės buvo maitinimo pagalvė, o paūgėjus mažajai atradau žindymo patogumą ir džiaugsmą pasiguldžius lovoje, greta savęs. NIEKADA neleiskite, kad Jus iš pasiryžimo vėžių išmuštų grubokos ar netaktiškos gydytojų, slaugių pastabos! Ir dar – Jūsų mamos, močiutės geranoriškai gali žarstyti patarimus, susijusius su mityba ir žindymo (pvz. pieno netrūks, jei valgysite chalvą, gersite balintą kmynų arbatą ir pan.), tačiau pasitikėkite ir paisykite gydytojų rekomendacijų, džiaugiuosi ligoninėje pasidalijusi savo abejonėmis ir gavusi atsakymą, jog kai kurie „skatinantys“ produktai gali sukelti mažučiui alergiją, o kai kurie tebus skysčiai (skysčių juk tikrai reikia). Pirmaisiais mėnesiais dėl natūralių priežasčių vaikutis gali būti itin neramus, irzlus, klykiantis, todėl neįsileiskite į širdį aplinkinių garsiai reiškiamų abejonių, neva trūksta pieno, vaikas alkanas, iš čia ir nuolatinis verksmas, ieškok, mama, alternatyvų (pvz. mišinėlių). Įsiklausykite, stebėkite savo mažąjį stebuklą – jo svorio, sauskelnių rezultatai objektyviai rodys, ar pienelio jam pakanka. Sėkmės, mamos! Turime Ypatingą Misiją, tad būkim jautrios, stiprios, svarbios!
nustoti (ar net nepradėti) SKAIČIUOTI. Neskaičiuokite minučių, praleistų prie krūties; valandų tarp maitinimų; maitinimo kiekių per parą; suvalgytų mililitrų; priaugtų gramų tris kartus per dieną (išskyrus mėnesinius svėrimus). NESKAIČIUOKITE!!! Pasitikėkite savo mažyliu.
šypsena ir gera nuotaika, didžiulė meilė savo kūdikėliui, tuomet ir kūdikėlis ramus, ir miega visą naktį ir motinystė teikia pilnatvę.
Begalo Myleti savo Vaikeli, buti rami ir pailsejusi, nors nevisada iseina tai ;-). Bet kaip pamatai savo vaikelio sypsena ir akytes laimingas, visas nuovargis ir dingsta.... Dziaugites kiekviena minute maitindama savo vaikeli, glauzdama ji salia, tai nuostabiausias dalykas gyvenime.....:-)
Mano auksinis patarimas - ŽINDYMAS TURI TEIKTI DŽIAUGSMĄ.
Manau kiekviena supranta mamos pieno svarbą mažyliams. Maitinanti mama turi būti rami, maloniai nusiteikusi, mylinti, žindymu perteikianti visą gėrį savo vaikui. Kitu atveju, jei kankinasi ir žindo skausmuose ilgą laiką tik tam, kad galėtų pasakyti, jog "maitinu pati", manau pieno nauda vaikui nėra šimtaprocentinė...
Kiekvienoje seimoje yra savo auksine taisykle,musu tai- noras maitinti. Dukrytei 1m ir 2 men,maitinu ja dar pilnu tempu. As norejau maitinti,dukryte norejo mamos pienelio, o vyras mus palaike. Dirbom kaip viena komanda.
Mano patyrimu, žindyme svarbiausia - BE GALO DIDELIS noras tai daryti Klausyti tik savo širdies, o ne aplinkinių nuomonių. Nuo pat dukryčių užsimezgimo pilvuke, žinojau, kad maitinsiu, net neleidau sau galvoti kitaip, nes labai labai norėjau. Kantrybės, stiprybės, nenuleisti rankų ištikus pirmai pieno krizei, kuo dažniau glausti vaikutį prie krūtinės ir žindymas taps malonumu
nebūna vienodų nėštumų, vienodų vaikų, tad ir maitinimai būna skirtingi, svarbiausia neprarasti tikėjimo ir ryžto, o jei negali maitinti, tai per prievarta to nedaryti, savęs nekankinti ir nekaltinti.
Svarbiausia savimi tiketi
Mano geriausias patarimas - žindyti tiek, kiek vaikas nori ir tada, kai vaikas nori Bet, jei leliukas nelinkęs daug žįsti, reiktų turėti kantrybės ir siūlyti, siūlyti, siūlyti. Nuosavos mamytės pienukas jam bus pats skaniausias pasaulyje
Svarbiausia pačioje pradžioje nusiteikti, kad jums tikrai pavyks žindyti ir niekada nenuleisti rankų jeigu iš pirmo karto kažkas nesigavo.
Svarbiausias dalykas žindyme: žindyti kūdikį tada kada jis nori ir tiek kiek nori, o ne pagal nustatytą grafiką.
Svarbiausia pati pradžia, nenuleisti rankų jei kas nepavyksta. Žindyti galime visos tik kartais reikia kantrybės.
Mamoms pasiryžusioms žindyti svarbi yra gera nuotaika, ramybė, meilė vaikui, bet turbūt svarbiausias dalykas apjungiantis visus šiuos yra besąlygiškas ATSIDAVIMAS savo kūdikėliui.