Gimdymas – jaudinantis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Žinoma, būtina nusiteikti tik teigiamai. Tačiau istorijų būna įvairių.
Pasidalink savo pasakojimu apie tai, kaip praėjo Tavo gimdymas!
*Pagal kokius požymius supratai, kad jau atėjo Ta lemtinga diena?
*Kada apsisprendei vykti į ligoninę? Kas ten vyko?
*Kokie buvo sąrėmiai – skaudėjo nugarą, pilvo apačioje, juosmenį ir pan. O gal viskas lengvai praėjo?
*Ar kažkuo mažinai skausmą, o gal nieko nedarei?
*Kaip elgėsi medicinos personalas su Tavimi?
*Kiek laiko truko gimdymas, kada pagimdei ir kas vyko po to?
Taigi, rašyk apie viską, kas tau svarbu.
Dėmesio, mamos, kurios dar tik ruošiasi gimdyti! Gyvenime taip būna, kad ne visos gimdymo istorijos yra džiaugsmingos, tad būkite pasirengusios viskam, bet nusiteikite tik teigiamai. Prisiminkite viena – jūsų gimdymo istorija bus unikali
O kaip pagimdysite, labai lauksime jūsų istorijų apie tai, kaip viskas praėjo. Galite rašyti komentaruose arba siųskite savo istorijas adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt
Visada Jūsų – Mamyčių klubas
o čia mano😀
Mano mažylei jau 2men.ji turėjo gimti birželio 9d,bet atsitiko taip,kad gime gegužės 20d.😀
gegužės 19d.su draugu šnekėjomes,kada gims musu mažoji,kaip viskas bus,kaip suprast,kad tikrai gimdai ir po visu tų kalbu,vakare apie 19-20val.keistai pasijutau,mintys sukosi apie gimdymą.Į tuoletą nespėjau lakstyt,tada mama ir pasakė,kad laikas į ligoninę.Susiruošiau viską į ligoninę,galvojau apie savo vaikutį.Kai nuvykome į ligoninę,mane apžiurėjo daktarė.Ji pasakė,kad greit dar nepagimdysiu,kad dar ilgas kelias laukia,kad nepanašu į gimdymą,ir aplamai nepanašu,kad bučiau nėščia.Šie žodžiai privertė mane susimastyt,bijojau,kad mano mažylei gali buti blogai.Draugas buvo visa nakti šalia.Man tai labai padėjo,nes viena bijojau likti,nors seselės siulė likti vienai.Taigi mane paguldė į palatą,apie 5val.pradėjo leisti skatinamuosius,perspėjo,kad man turi pradėti labiau skaudėti.Apie 7val.pasikeitė pamaina,va tada norėjosi bėgti iš ligoninės ir gimdyt kitur.Akušerė nebuvo maloni,ji vis savo sakiniuose kartodavo žodžius"jaunimas","nieko nežinot" ir pan.Taip,mes jauni.man 20m,o vaiko tėveliui 19m.,bet mes visada svajojom apie vaiką ir tikrai nesigailim,kad turim.Ant draugo rėkė,kad jis šalia,grasino,kad daktarė neleis jo į gimdyklą,kad manęs neliestų,nors pati jam sakė prieš tai ,kad masažuotų man nugarą,ar darytų tai,kas man padeda.Vėliau atėjo daktarė.Patikrino.Atsidarymas buvo tik 1cm.Laukiau kada gi viskas prasidės,kada gims mažylė.Puse 12,nuvedė į gimdyklą.Akušerė vis aiškino,kad mes jauni,kad mum knygas reikia skaityt,o jei ko paklausiu,iškart lepteli "pati turi žinot".Laukiau kada ateis mano daktarė,pas kuria vaikščiojau kai laukiaus.Sarėmiai vis stiprėjo.Man atnešė receptą ir liepė nueit nusipirk vaistų,kad man lengviau butu gimdyt,sesuo nupirko vaistus,bet jų taip ir negavau.Tik akušerė pasakė"buvo tavo sesuo,atnešė tavo vaistus,ir nevaidink,kad tau skauda",o man tikrai skaudėjo,galvojau geriau darytu cezari.12val.atėjo taip ilgai laukta daktarė,ji buvo maloni.Paglostė,pasidomėjo,apžiurėjo.Akušerė vis netylo ir vis ka pasakydavo,kad norėjosi tik verkti,ne iš skausmo,bet nuo jos.Ji vis kartojo,kad jei noriu išsaugot vyrą turiu elgtis,kaip moteris.Ką ji turėjo omeny?...Ir štai pagaliau 12.15val.prasidėjo mažylės priėmimas.Skausmo jau nebejaučiau,vis galvojau,kad tuoj turėsiu šalia Pauliną.Ir po visų skausmų,pastangų 12.50val.pasaulį išvydo mano dukrelė.Iškart man ją padėjo ant krutinės,draugo akyse sužibo ašaros,jis pabučiavo mažylę,mane,bet akušėrė pyktai pasakė,kad nebučiuotų.Nukirpo virkštelė,nunešė ją ant stalo,apžiūrėjo,apvilko.Kol mane siuvo(mane kirpo),žiūrėjau į savo dukrytę ir negalėjau patikėti,kad jau.Mažoji gulėjo rami,žiūrėjo į mane,ji buvo tokia maža,tokia trapi.Kai viską pabaigė,padavė,kad ją pamaitinčiau ir išėjo į operacinę.Kai grižo liepė eiti į palatą(kiek žinau,po gimdymo negalima eiti,na bent jau kiek pasakojo).Tada ir lankytojų atsirado😀,bet vakare,kai likau viena, nebuvo geriau,norėjau verkti,bet nežinau kodėl.Visą laiką žiūrėjau į savo mažylę.Skaudėjo galvą,pilvą.Akušerė vis aiškino,kad man negali skaudėt,kad aš išsigalvoju,kad nesu motina,kad per jauna,kad mazvaikė.Jos žodžiai skaudino,bet mintyse kartojau,kad tuoj ji išeis,kad aš mama,aš,o ne ji.Kai atėjo vakare daktarė,akušerė daktarei pasakė,kad aš išsigalvoju viską,bet daktarė liepė pamatuoti spaudimą-buvo per aukštas,paskyrė vaistų,o akušerė tada jau nutylo,nebesakė,kad išsigalvoju.Ryte kai pasikeitė vėl pamaina,atėjo labai geos seseles-akušerė,Ji padėjo sutvarkyt mažyle ir sake,kad kviesčiau bet kada.Bet dabar stengiuos viską pamiršti,nebuvo maloni ta lemtinga diena,bet kai pagalvoju,ne taip jau ir skaudėjo,kaip atrodė😀Esu laiminga,kad turiu dukrelę,apie kuria tiek svajojau😀
cia buvo mano istorija,pamirsau prisijunkt....
sveikutes mamytes!
mano terminas buvo nustatytas kovo 26d.na viskas prasidejo tai netiketai...kovo 12d.man pradejo skaudet desini sona negaledavau atsisest gerai kaip visad,labai bijojau kad nebutu apendiksas,na kovo 13 turejau visita pas gyd.tai mano gyd.nusiunte mane i miesto ligonine kad istirtu ar tikrai nera apendiksas nes tokiu metu butu tikrai negerai..na mane tenai apziurejo visi spec.nieko nerado viskas gerai kai atejo gyd.akusere sako jos nebeisleiskit gymda prasiverus 2cm.....va tada ir issigandauvyras dirbo jurbarke..as jam paskambinau pasakiau kad guldo,kad gausi gryst ir atvest man daiktus.mane pagulde vel visa ta ceremonija kai atvaziuoji i gimdymo namus...kai apziurejo mane vyrui sako vaziuok namo sendien ji dar negimgys..isvaziavo.vel i jurbarka ,kad galetu greiciau pabaikt darbus ir grys prie manes jei pradesiu gimdyt.23val .nubego vandenys net nesupratau galvoju juk ka tik buvau tualete😀))) islipau is lovos kai jau pasipyle ...na visa nakti prasikankinau sulaukiau vyro paryciais, padejo per didziuosius saremius.jokiu nuskausminamuju nesileidau,buvau nusprendus pagimdyt naturalei,juk ne as viena tokia esu...issikankinus 11val. prasidejo gimdymas keli stumei ir.. 10.15min.turejau ant saves suneli vyras is laimes apsiverke kartu su maziuku kai isgirdo pirma sauksma...o as savo brangiausiajam pasakiau su gimimo diena juk norejai sunaus.😀)))taip mano vyras t.p. yra gimes 03.14 ir dar vos ne tapacia val.tie patys ziurkes metai...niekas nenorejo patiket kad as jau guliu ligoninej ir musu seimyna pagausejo...usu mazylis buvo nusprendes ateit anksciau nei numatyta..mazyliui viskas gerai,mes laimingi😀)))
sveikos mamytes!
mano suneliui jau trys menesiai.terminas man buvo balandzio 26d,bet sunelis pasibelde i si pasauli balandzio 24d.
23d ryte nuvaziavau pas ginekologe pasikonsultuoti, nes sis tas buvo neaisku...pasirodo pradejo po truputi sunktis vandenys,gyd liepe ruostis ir vaziuoti i ligonine.is karto paskambinau vyrui ir pasakiau kaip kas yra.vyras kaip tik ta diena budejo darbe.siaip ne taip vyra isleido is darbo ir jis grizo namo.susiruosem ir isvaziavom i ligonine.atvykus i ligonine apziurejo mane gyd ir iskart gulde i gimdykla,pradejo lasinti skatinamuosius,nes vandenys bego o kaklelis neatsidarinejo.i gimdykla pagulde 14val, o mazylis pasauli isvydo 22val40min.pradejus laseti skatinamiesiems po truputi pradejau jausti pilvo skausmus,kuo toliau jie vis stiprejo.vienu metu jau maniau neatlaikysiu...norejosi kad darytu cezari ir kad greiciau viskas pasibaigtu...bet vyras neleido pasiduoti budamas salia...vis kartojo JAU NEDAUG,JAU TUOJ...ir pagaliau paskutiniai stumimai ir mazylis jau man ant pilvo guli....tai neapsakomas jausmas,pamirsau ir kokie skausmai kankino,viskas pasimirso.uzpludo dziaugsmas.vyro akyse pasirode dziaugsmo asaros 😀 pagaliau ilgai lauktas sunelis ant musu ranku 😀 tai neapsakomas dziaugsmas, turtas😀
Man terminas buvo nustatytas gruodzio 26d,tos dienos laukiu su nerimu tokiu,bet praejo ta diena ,ir isvakaro atsigulem miegoti,kaip niekur nieko.Su vyru dar atsimenu pajuokavom kada gi prasides viskas😀)))pamiegojau gal kokias geras 4 val ir nakti prasidejo,issigandau truputi,bet pradejau skaiciuoti kas kiek laiko saremiai,na taip prasikankynau nakti ir nuo ryto su vyru isvaziavom i ligonineApziurejas mane daktaras,man jau buvo atsidare 9cm,akusere sako greit jau turesit,nes nebedaug liko kol visiskai atsidarys kaklelis ir pradesi gymdyt.Bet man sustojo atsidaryneti ir taip prasikankynau visa diena,kol tas 1cm atsidare.Pagymdziau 6 valvakare mergaite,aciu dievui viskas gerai praejo.Per visa diena,kol as gimdziau,pati daktara maciau isviso gal kokiu tik desim minuciu,net per pati gymdima,visa darba atliko akusere,daktaras atejo jau po visko tik.Tai mes nuomone susidarem,kad pinegeliu niekam nieko nedavem,tai nieks ten labai tavim ir nesirupino,isvada mano tokia,kad jai buciau davus pinigeliu ispradziu,man taip ilgai butu nereikejo taip kenteti.Juk man tik 1cm truko,butu dave skatinamu ir buciau iskarta pagymdzius,ir beto kaip pagymdziau vakare vaiko nieks nesutvarke,8h keitesi pamaina,tai kita pamaina ir vaikeli sutvarke.Isvada tokia,kad daktarams reikia duoti jai nori ,kad tavim labjau pasirupintu,galbut ne visiem,bet dauguma😀)))))))))
na o mano gimdymas buvo labai lengvas jis truko apie 3val. viskas prasidejo labai idomei 😀
nuvaziavau aplankyti savo teveliu isejom pasivaikscioti. kai parejom tai buvo apie puse 4h. pajutau lbj jau nemalonu skausma nugaroja ir tai kartojosi kas 5-3min panasei. Na man buvo keista nes pagal gyditojus man dar buvo likes menuo. Pasakiau savo mamai kogero ji labiau issigando negu as nes pradejo lakstyti is vieno kabario i kita pati nezinodama ka daryti 😃
Kol susirosem i ligonine buvo jau puse 6h (biski uztrukom 😀). kai nuvaziavom i ligonine mane apziuejusi gyditoja pasake kad jau laikas gimdyti nes gimda visiskai atsiverusi. 😀 kai nuejom i gimdykla, man nuleido vandenis nes jie dar nebuvo nubege 😀 buvo 18:10min tiksliai isiminiau laika nes laikrodis buvo tiesiai pries akis .😀 Tada liepe keltis ir vaiksioti bet tai truko neilgai nes greitai atsirado noras stumti 😀 ir mano mazas stebulkelis gime 18:37min...
O poto prasidejo kaip ir mazos komplikacijos nes placenta buvo prilipusi prie gimdos. Tada vyro paprase iseiti o mane uzmigde. Atsibudau buvo jau apie 9val vakro. Mazyles dar gerai nebuvau maciusi nes kai gime ja iskarto isnese ☹ Kai atejo sesele paprasiau kad man leistu pas ja nueiti. Tada buvo skaudziausia kai pamaciau kad mano vaikutis guli prijunktas prie aparatu , sesele tada priejusi pasake kad atvaziuoja is klaipedos renimobilis ir ir mano mazute isves i klaipedos renimacija nes vietoja negalejo istirti mazyles plautuku.
Renimobilis atvaziavo apie 23val ir issiveze mazyle. Man neleido kartu vaziuoti tai ispat ryto su vyru isvaziavo i klaipeda pas dukryte 😀 Kai nuvaziavom mum pranese geras naujienas kad musu mazyle sveika 😀)
Na o as gimdziau pirmaja 16val. antraji 18val. Pirmasis gimdimas pasibaige cezariu, bet iki tol kazkaip nebuvo taip ir baisu, skausmas buvo bet ji buvo galima kenteti. O jau antra kart norejau pati pagimditi, taip, kad pries termina pora dienu pagulde i ligonine kad tikrai viskas butu gerai, bet atejus terminuj mazylis visiskai neskubejo. Traip prabuvau ligonineje dar 9 dienas. Diena namai, vakare gryzdavau atgal i palata, tiesiog buvome stebimi kas ryta ir daugiau jokiu proceduru. 8 diena dar pagulde bendradarbe salia tai su ja dar isplaukem ir i miesta pasivaiksciot, grizom prisipirkusios vaisiu, uzsileidom filma (per nesiojama kompiuteri) vienu zodziu papramogavom 😀 Vakare nei viena nei kita nebegalime pasikelti is lovos. Man saremis jai nugara susuko(kadangi per nestuma paumejo isvarza) Dar ji vyrui pasijuoke kad "jau ruoskis tetuk sendien jau tikrai bus" na o as spiriojaus sakau tik paruosiamieji, negali but kad jau (pries tai daznai budavo kad paskauda bet ir vel praeina) 😀 Na kagi vidurnakti tikrai isejau i gimdikla. Net nepamenu tiksliai kaip nuejau iki jos nes is dziaugsmo aptemo protas, skausmas visiskai nerupejo svarbiausia buvo tai kad JAU. Vyrui liepiau dar nevazuot, nes gydytojai prognazavo kad be ryto tikrai nepagimdisiu, dar suleido vaistu nuo skausmo, kad per nakt tikrai galeciau pailseti ir nusnusti. Varksas musu tetis tuo tarpu namie pasikiso telefona po galva uzsideges sviesa ir su rubais bande nusnust. Spekit kaip jam tai pavyko 😀)) Na prabudau jau nuo tokiu gan skausmingu saremiu apie 5val ryto, apziurejes gydytojas uzsimine jei taip ir toliau 8val tikrai turesim maziuka. Vis dar nenorejau kviest vyro, bet 6 ryto as ji vistiek issikvieciau. Prasidejo linksmoji dalis. Kadangi pries tai buvo darytas cezaris saremiau per visa ta gimdima ir nesusireguliavo, vienas budavo po 1min. kitas ziurek tik po 4min. Negaliu sakyti kad aplink visi gydytojai sokinejo, o ir pagalvojus jei viskas gerai ko jiems ir sokineti vistiek gimdau as o ne jie. Aisku jie tikrai buvo malonus ir santurus nes buvau ir papikus ant ju vienu metu o ir vyrui kliuvo, mat liepe ne gulet o vaiksciot ir ant kamuolio sokinet, o man gi skauda!!! 😀 Kursuodavau i toleta gal kas 15min vis atrodo kad labai noriu, plius beproto skaudejo nugara tarsi plestu i dvi dalis(su pirmaja rodos taip nebuvo skausminga) 9val. ryto apziureje gydytojai pastebejo kad nustojo daritis kaklesi (buvo prasiverimas jau 🤓9cm mazai betruko😀) nusprende kirpti vandenis. O va tada tai jau buvo baisu, aiskinau gydytojams kad jau gimdau bet manes nieks neklause. Skausmas buvo dar didesnis nei pries tai. Vyras bijojo net zodi istart, per kiekviena saremi vis masazavo nugara. Taip prasikankinau dar beveik 3val. Bet patikekit kaip dingo visas nuovargis ir skausmas kai pamaciau kad jau gydytojai pradejo ruostis priimti musu maziuka. Sakau jau viskas, jau gimdau? Gydytoja tik nuosijuoke kai pagimdisi sako tada jau viskas bus 😀. O toliau jau buvo viskas labai greitai ir 12val 07min mes turejom savo maziuka. Dingo visi skausmai, nebejauciau nieko, neskaudejo net kai siuvo, tik ziurejau i savo stebukleli. Tai pati graziausia akimirka ir nublanksta pries ja visi skausmai 😀)) Su vyresnele buvo truputi kitaip nes atnese man tik po narkozes ja ir vel labai greit isnese, bet ta trumpa akimirka visam gyvenimui isireze. O kaip ir minejau skausmai visai kituokie buvo.
Viskas prasidejo kovo 18 nakti,apie 1 val prasidejo silpni skausmeliai(nugara ir pilvo apacia) ir pykinimas,is pradziu maniau kad tai paruosiamieji kaip ir savaitgali buve skausmai,bet po kokios valandos pasirode kraujingu isskyru,pradejau ziureti laika,kartojosi kas 10-11 min,bandziua miegoti bet nerimas neleido,nepatiko man tas kraujavimas issigandau,bet paskui pagalvojau kad tai tas vadinamasis kamstis,vis delsiau ir nezadinau vyro kad nesukelciau netikro aliarmo😀 bet apie puse penkiu ryto skausmai jau kartojosi kas 4-5 min,tai prizadinau vyra ir sakau "skauda",o jis man- tai ka reik vaziuot jau?,sakau turbut...nezinau...kraujuoju...skauda...vaziuojam! tai jis pro pramerktas akis sako-o gal siandien dar negimdyk😀 nu ne sakau jau gimdau😀tai buvom ligoninej apie puse sesiu,vyras palydejes iki gimdymo palatos isejo namo ir zadejo ateit veliau kai paskambinsiu. Pskambinau apie 9 ryto kad ateitu apie 10-11 nes man labai nuobodu ir akusere sake kad darbo bus visai dienai..oi kaip as bijojau tos visos dienos. Iki tol vaiksciojau aplink palata,sedejau ant kamuolio,laksciau i tualeta,beje i tualeta laksciau nuo pat skausmu pradzios dar bunant namie.Tada neuzilgo mane pagulde i lova prijunge tuos aparaciukus saremiams ir tonusui skaiciuot nuleido vandenis( nes jau buvo 4cm atsidares kaklelis o vandenys vis dar nebego) ir uz kokio pusvalandzio prasidejo didziausi skausmai,rekiau ir rekiau o vis niekas neatejo(is pat pradziu dar sakiau vyrui telefonu ko tos visos moterys rekauja,negi negali skausmo istvert,va ir pati pradejau rekaut😀)galu gale pasirode akusere ir persimaine veidas,dar keliolika minuciu ir buciau pagimdziusi viena😀 tai greit suleido vaistuku i vena,taip gera paliko...bet tik 10 min...vel dizdziausi skausmai,akusere daktare sanitare greit pradejo ruostis ir vos spejo viska padaryt kai jau pradejau stumti savo lelyte laukan😀Iki tol vis prase kad dar nestumciau nes pakenksiu vaikuciui,o kaip nestumti kai jau savaime gaunasi...taip per nepilna pusvalandi 10.25val isvydau savo angeliuka😀greita pasirode ir vyras,neturejo zodziu apsakyti laimes😀po to mane susiuvo,ilgai tai dare bet dabar siules beveik nera,ir neuzilgo nuveze i pogimdyvine palata,ten visos sesutes buvo geros,tik man paciai tos dvi dienos buvo labai sunkios mazyle buvo labai nerami o ir as pati jauciausi issekusi,gryzus namo atsigavau vyro pagalba,jis sokinejo aplink mus abi😀taigi visas gimdymas truko 9,5 val.kai pirma karta gimdanciai tai labai trumpai😀bet baimes buvo daug ir dar dabar jauciu viska lyg butu pries savaite viskas ivyke,bet visas dziaugsmas kad jau turim savo mergyte kad ji sveika visai tai uzgozia😀apibendrinus esu siek tiek nepatenkinta kad taip ilgai buvau palikta be prieziuros juk tas pusvalandis galejo baigtis ir blogai,na o del skausmu tai viskas istveriama ir pasimirsta arba bent jau nublanksta, su kiekviena diena ir mazylio sypsena skausmas atrodo buvo netoks jau ir stiprus😀
Seikos mamytes. Mano vaikiukas jau triju mėnesiu o aš iki šiol nenoriu prisiminti gimdymo. O nutiko taip: suejus terminui gimdyti mano dukrytė dar nenorejo išvysti šio pasaulio, tai daktare paguldė į ligonine kad pastebetumem vaikelio širdies dužius ir pažiureti ar viskas gerai. Aš neprieštaravau nes manau vaikeliui vus geriau kai jis nus stebimas. Tai taip pragulejome visa savaite, tai kai sėjo lygiai 41savaite, 4val. ryto nubėgo vandenys. Nuėjau pas sesele ji mane palydėjo iki gimdymo skyrias, paskambinau vyrui tai jis iškarto atvažiavo. Apžiurėjes gydytojas kuris vėliau priiminėjo gimdyma pasakė kad tai įvyks ne greitai ir net gali tekti daryti cezari, arba gimdyti su skatinamaisiais. Tai pasirinkau skatinamuosius, tai ir prasidejo mano vargai ir skausmai. 12val pragulejau ant gimgymo stalo su skatinamuju lašaline, rėkiau iš skausmo, pavaikščioti niekas neleido liepė gulėti. Tai 16,25val atejo i ši pasauli mano dukryte. Kai tik pagimdžiau pasakė daktaras kad turiu dukryte, bet turi mane užmigdyti(narkoze) bet nepaiškino kodel. Pabudusi pamačiau stovinti vyra šalia ir laikanti musu stevukliuka..........
Jai kada dar gimdyciau ir jai viskas pasikartotu taipat tai turbut pasirinkčiau cezario pjuvi kad nereikėtu taip kentėti tokiu skausmu.
Sekmės mamytės.
oi džiaugiuosi turėdama mažyli, bet gimdymo puslapis užverstas, labai jis nemalonus buvo :-)
viskas prasidejo rugpjucio20diena 5.00ryto, guliu lovoje ir nezmoniskas skausmas pradejo visa dazneti maniau kad dar ne laikas, bet jei ne mano vyras manau buciau nepasiryzusi dar vaziuoti, bet jis suskubo deti mano daiktus ir griebe dokumentus, ir isvykome y ligonine, nuvede mane i palata atveze toki aparata kur matuoja mamos saremius ir buvo jau tokia be nuotaikos sesele ir kai atejo ji po valandos ji man tiesiai sviesiai ir pasake jog siandiena man dar ne laikas gimdyti bet mano nuojauta niekada manes nera pavedusi tad nusprendziau pasilikti ta sesele isejo namo baigesi jai pamaina ir atejo gydytoja ir pasake ruoskites skausmingiems saremiams😀 jie vis daznejo ir daznejo skausmas nezmoniskas, kaip tik uzeidavo skausmai man liepdavo vaikscioti bet ka ten as ne vaiksciojau o repliavau😀 mane tas skausmas traukte trauke prie zemes , nusivede i gimdykla ir vis dar reikejo laukti kol nubegs vandenys o dieve paskutinemis minutemis pagulde mane ant stalo ir po 17.10 min. turejau savo angeliuka , padejo man vaikeli ant krutines ir jis taip graziai i mane paziurejo savo dideliomis rudomis akytemis mano vyras net is dziaugsmo apsiverke. is po gimdymo lb nusilpau net nepajegiau pati pamaitinti bet va mano vyras buvo salia ir jis sugebejo vienas pats vaikeliui prieiti prie krutines , ir tuo metu pasimirsta visas skausmas vien paziurejus i suneli. mamytes nebijokit tas skausmas greit praeina 😀 sekmes jums😀