Pilvelio judesiukai!

02. Jun 2014, 16:29

SVEIKI !!! :)

Mums jau 25 savaitės ir jau geros 5 savaitės, kaip mūsų pilvelis mus džiugina labai stipriais judesiukais. Begalo džiaugiuosi, kad ne tik aš turiu tą laimę - pajusti tuos judesius, bet ir būsimas tėtis yra palepinamas pilvelio stuksenimais.

Būsimas TĖTIS. Negaliu nekalbėti apie Jį :) Man jo įspudžiai, laukimo atžvilgiu, patys patys mieliausi. Taip gerą matyti, kai Jis džiaugiasi, jaudinasi, kalbina, klausosi ir laukia stipresnių judesiukų iš pilvelio. Kiekvienas jo prisilietimas prie pilvelio, kalbinimas - nebūna be atsako. Labai labai retai kai pilvukas jokio BOOM nepadaro, kai tetukas šalia. Kartais mano akim atrodo, jog vyksta dialogas tarp pilvelio gyventojo ir būsimojo tėčio. Būsimas tėtis pabučiuoja ir tuoj glostydamas pilvelį pradeda pokalbį... pilvelis greit duoda atsaką! Ir oiii tai nebūna paprastas smūgis (kokių sulaukia mamytė visą dieną), tai būna taip stipru, kad pajaučia ir tėčio ranka. Ir tada pati mieliausia akimirka man - tėčio veide matoma LAIMĖ, akutės spindi, kaip mažam vaikui davus saldainį. Jis, ir išsigąsta, ir kartu džiaugiasi. Juk tai pirmieji vaikelio judesiai, kuriuos turime laime pajusti ankščiau, dar jam negimus. Manau jausmas ypatingas, ypač tėčiui :)

Būsima MAMYTĖ. Ir apie save :) Judesiukais džiaugiasi ir būsima mamytė. Dosniai yra jeis lepinama. Bet per tiek laiko jau tai tapo įprasta. Nors prisimenant pirmuosiuos švelnius bumtelėjimus, dar kartą norėtusi nubraukti ašarą (hormonai - ka kitą kaltinti). Laukiau pirmojo boom ir net labai. Iš pradžių nesupratau, nes tai pirmasis neštumas. Bet gavus pakartotiną judesiuką dar kelis kartus supratau, kad pilvelis jau nori bendrauti, o ne tik klausytis manęs. O va tada ir pabėgo ta laimės ašara. Atrodė viskas aplinkui nusidažė kitokiomis spalvomis, tai buvo lyg švelnus pakutenimas iš vidaus. Vaikučio šauksmas: "Labas aš čia gyvenu!". Neapsakomas jausmas :) O dabar, jau tie judesiukai nebėra tokie švelnūs, kartais atrodo, kad šokiai pokiai ten vyksta... užkliuna ir puslė žinoma, o va tada mamytė spėk bėgti į wc. Jau bijau kas bus, kai vaikučiui pilvelyje pradės trūkti vietos... kur tada tos kojytės ar rankytės užklys ??? Nors kitu atveju, jei tik nesujuda, nebumsi, kada jau esu įpratusi, klausiu KODĖL? jaudinuos... Bet vaikutis tik duoda suprasti, kad reikia dėmesio, bendravimo ir tik tokiu atveju man atsakys tuo pačiu.

Taip ir gyvena mūsų kolkas dar maža šeima :) Kaip sakant visi trys pasibumsim ir toliau judam!!! Smagu, kai laukia, džiaugiasi ir svarbiausia tai parodo abu tėveliai :) Juk tai ne šiaip laukimas, ir džiaugtis reikia ne vienam iš tėvų, ir plius ne vaikučiui gimus parodyti tą visą susikaupusią laimę. Dalinkime ją po biškuti visus 9 laukimo mėnesius. Darykime juos malonius ir gražius.

Gero laukimo, kas laukiate ir kuo didesnių įspūdžių Jums ! :)