Torto šventė arba kaip mes sužinojome ko laukti!

Beveik prieš metus rašiau tekstą apie amerikietišką tradiciją, kaip sužinoti ko laukiesi - berniuko ar mergaitės: "Berniukas ar mergaitė? Sužinokite prapjovę tortą!".

Tuomet tikrai nė nenujaučiau, kad pakankamai greitai, po nepilnų metų, reikės pačiai ir išbandyti šį aprašytą būdą. 

Taigi, jau lapkritį "Mamyčių klubas" redakcijos vaikų kolektyvas pasipildys dar vienu mažyliu. Valio! Man tai bus trečias vaikutis ir jo labai labai laukia visa šeima. Ir ne tik ji, o ir gausus būrys mūsų draugų, kurie nusprendė, kad smagiausia būtų sužinoti kas tas pilvinukas, yra visiems drauge. 

Apie torto tradiciją buvau visiems pasakojusi, o vieni draugai ją buvo išbandę ir su savo giminaičiais. Ko dėl draugų ir jų smagumo nepadarysi, teko sutikti ir man. Vyras reagavo paprastai: jeigu jau du kartus sužinojome įprastu būdu, trečią galimą ir pažaisti.

Kaip tik buvo suplanuotas vizitas pas gydytoją ir supratau, kad būtent šįkart yra bent teorinė galimybė sužinoti KAS slepiasi pilvuke. Namuose pasiruošiau voką ir susiradau storesnio akvarelinio popieriaus lapelį, na, "dėl visa ko".

Kai gydytoja pakvietė gultis prie echoskopijos aparato iškart jai pasakiau, kad sužinoti kas ten slepiasi iškart nenoriu ir paprašiau atsakymą užrašyti ant lapelio, kurį įdėti į voką ir užklijuoti. 

Gydytoja buvo lengvai šokiruota. Tiksliau, labai juokėsi. Paskui ironizavo. Bet reagavo tikrai gerai. Kaip mano vyras ir sakė: "Gydytojai juk irgi įdomu TAI išbandyti". Prie gydytojos prisijungė net seselė, jos įdėmiai apžiūrinėjo, persimetė keliomis frazėmis ar matosi, ar ne.... Tikrai labai keistas jausmas gulėti ir žinoti, kad naujiena kas slepiasi pilvuke beveik ranka pasiekiama, bet negaliu jos sužinoti! Tuomet gydytoja paleidusi mane paėmė voką, užrašė atsakymą ir užklijavusi atidavė. 

Išeinu iš jos kabineto lyg su karšta bulve/bandele ar visu laužu rankinėje :) Greitai skambinu draugams, kurie buvo įsipareigoję užsakyti tortą. "Paimkit iš manęs greičiau voką, nes kitaip neišlaikysiu", - sumurmu greitakalbe. Netrukus susitikom ir slapta informacija perduota. Lyg kokiuose filmuose apie šnipus. Vėliau, kaip sužinojau, vokas nukeliavo pas jų auklę, kuri atidarė ir paskambino sutartai kepėjai (galima voką tiesiai perduoti konditeriams). Pranešė, jog po dviejų dienų tortas bus, galiu kviestis draugus.

Ilgai prašydinti jų ateiti sužinoti tokią naujieną nereikėjo. Dar prieš tai garsiai visi lažinosi kas ten slepiasi - berniukas ir mergaitė, o penktadienio vakarą beveik 15 žmonių žiūrėjo į baltą, niekuo neišsiskiriantį tortą.

Seniai taip jaudinausi laikydama peilį. Kiekvienas paskutinį kartą pasakė savo spėjimus ir peilis įsmigo. Kaip ir telefonų fotoaparatai į mane.

Taigi, dalinuosi su jumis savo torto gabaliuku:

Tiesa, kadangi vokas iškart buvo sunaikintas, lieka dar galimybė, jog auklė prastai skaito ar ne taip kažką suprato... :D Čia taip draugai "guodė" mano vyrą.