Žinome, jog tėčiai gali viską, nes juk jie – Tėčiai. Tačiau dažnai būna, kad pirmomis minutėmis, dienomis ar net savaitėmis naujai „iškepti“ tėveliai baiminasi paimti mažylį ant rankų. O kaip buvo jūsų šeimoje?
Ar jūsų vyrai irgi bijojo pradžioje paimti kūdikį, o gal priešingai – buvo pirmieji, kurie priglaudė mažylį prie krūtinės?
Dar egzistuoja viena problema su tėčiais – kai vaikučiai dar visai maži, jie nelabai supranta, ką galima su jais veikti, kuo juos užimti, todėl sąmoningai vengia likti su jais vienudu kambaryje.
Ar taip buvo ir su jūsų vyrais, o gal jie jau nuo pat kūdikio gimimo žinojo, kad su viskuo susitvarkys?
Kaip nuraminti kūdikį, jei prasidėjo isterika? Jūsiškis gali? Ar jis mieliau pasitraukia nuo verkiančio ir klykiančio vaiko ir duoda jį jums į rankas, ar nebėga nuo šios situacijos ir bando nuraminti kūdikį?
Papasakokite, ką gali jūsų vyrai-tėčiai?
Naujas projektas "Geriausias tėtis pasaulyje". Dalyvaukite!
Na aš didžiuojuosi savu vyru 😀 abu naujagymius paėmė ant rankų dar gimdykloje, pirmasis keitė sauskelnes 😍
Pas mus priešingai - kai vaikiukas įsiaudrina, aš jį tėčiui į rankas ir einu į kitą kambarį, pasidarau mėtų arbatos, ir žiuriu namie jau tylu. Musų tėtukas matyt ramių nervų ir pas jį tiek didysis nustodavo verkti ir užmigdavo ant krutinės, tiek ir mažoji dabar ant rankų aprimsta. Labai džiaugiuosi, kad nepalieka manęs vienos kovoti 😃
Na pažaisti ir dukti mėgsta su jau labiau paaugusiu, bet pasikalbėdavo ir su tik gyguojančiais 😇