Laukia teismų maratonas!

Sveikos. Labai jau seniai rašiau...Na, tiesiog neturėjau ką ir papasakoti. Gyvename mes gerai, kaip visuomet abi žavios, gražios ir laimingos einame per gyvenimą iškeltom nosytėm.

Nieko naujo nevyko iki šiol. Man pirmadienį prasideda egzaminų sesija, laukiu mokslų, net pati stebiuosi, kaip pribrendau iki to, kad pagaliau noriu mokintis. Atrodo, nors namai manęs ir nevargina, bet ištrūkti iš jų vis tiek norisi.

Na, bet svarbiausias įvykis, kuris dabar nutiko, na ir paskutines keletą naktų neleidžia man ramiai miegoti - tai vienas mano apsisprendimas. Nusprendžiau, kad visgi reikia prisiteisti alimentus iš "surogatinio" tėvo. Tikrai ilgai galvojau - verta ar ne. Sunku buvo apsispręst, bet pasiryžau.

Visgi Gustė turi tėvą ir to aš nuo jos tikrai nenuslėpsiu niekada. Žinoma, net ir nenorėsiu slėpti. Taigi, vakar pradėjau "kryžiaus" kelius. Pirmiausia susitvarkiau dokumentus, kad gaučiau nemokamą advokatą. Tai galbūt per savaitę, gal šiek tiek vėliau jį man paskirs ir tuomet pradėsiu teismų maratoną.

Laukia ilgas darbas, kol suras "surogatinį", nes kur jis dabar gyvena, aš nežinau, jo sesės man tikina, kad jos taip pat net neįsivaizduoja.

Labiausiai stresuoja mano mama. Ji vis galvoja, kad kaip pradės toji giminė mane atakuoti, užpuls grasinimais ar dar kažkuo panašiu. Bet aš dėl to kažkodėl mažiausiai jaudinuosi. Gal prieš dvejus metus jie ir būtų mane kažkuo paveikę, o dabar pulsiu kaip kobra ir kiekvienam suleisiu nuodų, kurie nors ką nors man padarys :)

Ir taip jau gana ilgai delsiau, nežinau, kodėl buvau kvaila ir iškart nesiteisiau alimentų, bet visgi reikia "surogtiniui" atsukti lazdą į jo pusę ir šiek tiek nuskriausti. Bjauri esu, bet gal pagaliau nebemėtys vaikų po pasaulį ir nebėgs nuo atsakomybės.

Kasnakt sapnuoju patį teismo procesą, dieną daug apie tai galvoju. Žadu išlikti ori ir nei kiek nenusileisti.

Giedrė

O štai čia mano linksmuolė, kuri jau dabar žino, kad vyrams reik lipt ant sprando :)