Norėčiau pakalbėti apie vienatvę

Norėčiau pakalbėti apie vienatvę

21. Feb 2011, 08:00

 

Šiandien norėčiau pakalbėti apie vienatvę.

 

Buvo akimirkų, kai man plyšo širdis, tada buvau viena. Dabar matau, kaip kankinasi žmonės, kurie skendi vienatvėje ir negaliu būti abejinga. Vieni garsiai staugia nesavu balsu, kad yra vieniši, kiti tai pasako liūdnomis akimis, kiti imasi vis naujos veiklos, norėdami užpildyti tuštumą.

 

Blogiausias kelias – pulti į neviltį ir graužtis dėl savo vienatvės bei kaltinti save. Siūlau Jums kontroliuoti savo vienatvę.

 

Kantrybė

Laikas gydo žaizdas. Trūkumas tik tas, kad nežinia kiek jo prireiks. Gaila, kad atsikėlus rytą po skyrybų nesijauti laiminga ir taip lyg nieko nebūtų nutikę. O galėtų taip būti, viskas būtų kur kas paprasčiau. Reikia ir vėl išmokti būti vienai. Kas atrodo be galo sunku, ir mano jėgoms neįveikiama.

 

Bet juk tai netruks amžinai.. Didžiausia klaida yra savęs gailėtis, gėdintis tų, kurie kreivais žvilgsniais stebi ir kažką už akių kalba, skausmui ir mintims apie vienatvę galvoje turi nelikti vietos. Šypsena visuomet padeda užsimiršti. Atsistojus prieš veidrodį reikia matyti jauną, laimingą, savimi pasitikinčią, gražią moterį, o ne nelaimingą ir negražią – tokiomis turime būti kasdien.

 

Kova su vienatve

Galite bandyti vienatvę uždaryti tamsioje spintoje, o galite leisti jai Jus uždaryti toje pačioje tamsioje spintoje. Svarbu išsikalbėti – su draugais, giminėmis, čia internete su visai nepažįstamais. Kiekvieną kart išsikalbant turėtų pasidaryti lengviau.

 

Priimkite vienatvę

Vienatvė tikrai yra natūralus jausmas, kurį patyrė kiekvienas. Vieniems teko ilgiau kankintis, kitiems trumpiau, bet taip jau būna. Nors dviese gyventi lengviau, galima pasidalinti darbais ir vienas kitą palaikyti, bet taip pat kyla ir daugiau nesusipratimų, ir rūpesčių. Du žmonės – skirtingi interesai, skirtingas auklėjimas, skirtingos ateities vizijos.

 

Šiandien tu vieniša? Valio! Nueik į klubą, pasikviesk ką nors pas save ir nereiks niekam tesintis. Atsipalaiduok. Flirtuok ir įrodyk, kad visi vyrai turi pamesti dėl tavęs galvą, o ne tu dėl to vienintelio ir nepakartojamo, kuris tave paliko.

 

Žinau, kad žymiai lengviau apie tai kalbėti nei išgyventi. Matai besimyluojančias poreles, grįžti į tuščius namus, norisi prisiglausti, norisi kažką stebinti ir sulaukti dėmesio iš kažko. Bet jeigu Jūs norite būti ne vienos, turite atsiverti tam.

 

Turite gyventi tuo, turite tikėti tuo, kad Jūs sutiksite tą žmogų. Geriau dairytis, bandyti, koketuoti, vaikščioti į pasimatymus ir nusivilti, nei iš anksto nusistatyti negatyviai ir atiduoti savo likimo kortas nevilčiai.

 

Juk mūsų laimė - mūsų pačių rankose!

 

21. Feb 2011, 08:56

labas rytas 😀 oi giedrut tu stipruole 😀
tikra tiesa,jog vaikams daug sunkiau nei mums 😀 o Giedre, tavo atveju,manau Gustyte bus pati laimyngiausia kai atsiras naujas tevelis,nes ji ne nepajuto biologinio tevo silumos

21. Feb 2011, 08:50

na vaikams tikrai sunkiau. mes tai ka susirasim kita vya ir toliau busim laimingos, o va tetis jiems bus tik kartais, mano dukrytei kaip ir niekada nebus tetis salia kogero ji jo taip ir nepamatys. tik va ne as nenoriu parodyt o pats nenori pamatyt vaiko.

pamliv pamliv 21. Feb 2011, 08:41

labas rytas 😀 Ana diena susimasciau, kad man nera taip blogai, kaip vaikams. As turiu seima - tevus, broli, seseris, o kaip jie... Mane paliko mylimasis, taciau nesisieloju labai, nes zinau, kad kadanors ateity as galbut dar sutiksiu zmogu, kuris mane myles, taciau vaikams tecio pakeisti neiseina. Todel stebiu juos ramiai zaidziancius ir labai nepykstu, kai susipesa, nes ju skausmas kur kas didesnis uz manaji

21. Feb 2011, 08:32

labas rytas 😀 teisingai Deimante. apkritai dvasine vienatve, psichologinis smurtas yra daug skaudziau nei fizinis. 😀

1 2