Projekte "Geriausias tėtis pasaulyje" įdomiomis ir aktualiomis temomis mus konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė. Šįkart kalbamės apie tėtį išsiskyrusioje šeimoje, kaip būti geru tėčiu?
Tėvelių skyrybų proceso išgyvenimas
Tiek besiskiriantiems tėvams, tiek jų vaikams skyrybos – ypač sunkus ir sudėtingas gyvenimo etapas, lydimas sielvarto, nevilties, prieštaringų jausmų. Šio sudėtingo proceso eigoje vaikai atsiduria ypač skausmingoje situacijoje, nes dažnai jaučiasi bejėgiai, niekaip negalintys paveikti įvykių eigos.
Vis dėlto skyrybos kiekvieną vaiką paveikia individualiai ir vienintelio visiems pritaikomo skyrybų krizės įveikimo būdo negali būti. Kiek skyrybos neigiamai paveiks atžalas priklauso ir nuo tėvų konfliktų šeimoje. Jei tėvai nuolat konfliktavo prieš skyrybas, galima tikėtis, kad skyrybos vaikams atneš daugiau naudos nei žalos.
Vaikams tėvų skyrybos – visokeriopa netektis: vilties, kad šeima bus kartu praradimas, tikėjimo praradimas, juk skyrybos vaikų akimis – pati didžiausia išdavystė, pastovumo, įpratimo ir saugumo praradimas, nes sugriūna susiformavęs šeimos modelis. Kai kuriems, net visai mažiems vaikams, tai ir vaikystės praradimas, nes vaikas dažnai priverstas rūpintis vienu iš tėvų, išgyvenančiu skausmą.
Ypač didelį sukrėtimą patiria vaikai, kurie nenujaučia galimų tėvų skyrybų, jiems ši žinia netikėta. Pats sunkiausias etapas išgyvenamas tuoj po skyrybų, trunkantis iki dviejų metų. Šiuo laikotarpiu dažnai komplikuojasi vaikų ir tėvų santykiai, kyla elgesio problemų. Trečdalis šeimų dar penkerius metus po skyrybų jaučia jų neigiamą įtaką ir bando įveikti pasikeitusio gyvenimo sunkumus.
Pirmajame etape vaikui tenka įveikti du sunkius dalykus: pačią žinią apie skyrybas bei vieno iš tėvų atsiskyrimą nuo šeimos. Tik sužinojus apie tėvelių skyrybas vaikams gali kilti pyktis, baimė, depresija ir kaltė. Vaikai patiria šoką arba jiems pasireiškia ūmus kančios ir sielvarto sindromas, kai jie yra atskiriami nuo kurio nors iš tėvų. Ši ankstyva artimo žmogaus netektis gali nulemti vaiko vėlesnį polinkį į depresiją.
Kitas etapas po skyrybų vaikams taip pat labai sudėtingas – tai pasikeitimų laikotarpis. Vaikai turi susidoroti su jiems iškilusiomis naujomis užduotimis. Vaikai turi sugebėti suprasti pasikeitusius tėvų santykius ir bendrauti su abiem tėvais, ypač palaikyti ryšį su išėjusiuoju iš namų. Vaikams gali tekti priprasti prie naujos gyvenamosios vietos, keisti mokyklą, ieškoti naujų draugų. Dažnai tenka susitaikyti ir su pablogėjusia šeimos ekonomine situacija.
Nelengva užduotis atžaloms ir naujų tėvų partnerių priėmimas. Taigi vaiką užgriūna begalė pasikeitimų, su kuriais tenka susidoroti emociškai labai sunkiu momentu. Ir paskutinis etapas tėvų skyrybų įveikimo periodu, kai nusistovi tam tikras stabilumas ir šeimos gyvenimas tarsi vėl nurimsta, tampa įprastu.
Kadangi tėvų skyrybos daugumą vaikų paliečia ypač skausmingai, jų reagavimą į šį procesą galima susieti su žinomos netektis tyrinėjančios psichologės Kübler-Ross pateiktais artimųjų netekimo išgyvenimo etapais:
Neigimo etape vaikas nepripažįsta tėvų skyrybų fakto, dažnai gyvena fantazijų pasaulyje. Šiuo metu didesni vaikai tėvų skyrybas laiko didelėje paslaptyje tikėdamiesi, kad apie tai nesužinos jų draugai, mokytojai.
Pykčio etape vaikai ima ieškoti skyrybų kaltininkų, dažnai kaltina vieną iš tėvų. Vaikai pešasi su broliais, seserimis, draugais, sunkiai susikaupia mokydamiesi. Pykčio laikotarpiu vaikai gali ignoruoti išėjusį tėvą, vengia su juo susitikti. Ypač išryškėja elgesio problemos.
Derėjimosi etape vaikai bando spręsti skyrybų problemą – imasi tėvų taikytojų vaidmens. Derėdamiesi jie gali verkti, maldauti, bėgti iš namų, daryti viską, kad tik sutaikytų tėvus. Vaikai praleidžia daug laiko mąstydami, puoselėdami viltį, kad tėvai susitaikys. Aišku, tokios reakcijos nebūdingos vaikams, kurie augo ypač nedarnioje šeimoje.
Kitas etapas – depresijos, kai vaikai supranta, kad niekaip negali įtakoti tėvų santykių. Supratę, kad viltys sutaikyti tėvus beprasmės, vaikai gali pasiduoti stipriam liūdesiui, juos apima bejėgiškumo jausmas.
Paskutinis netekties įveikimo etapas – priėmimo, kai vaikai susitaiko su skyrybų faktu. Jie apsipranta su mintimi, kad nėra vieninteliai, kurių tėvai išsiskyrė.
Skyrybų poveikį vaikui nulemia daugelis faktorių, kurie persipynę tarpusavyje ir nuo jų priklauso, kaip greitai vaikai susidoroja su šio gyvenimo laikotarpio iššūkiais, kiek ilgai pasireiškia skyrybų padariniai.
Tėtis – lieka tėčiu
Pats svarbiausias dalykas, kurį turi prisiminti išsiskyrę tėveliai: „Tėčiai, nepamirškite, kad išsiskyrėte su žmona, bet ne su vaikais!”
Tėčiai reikalingi
Žinokite, kad savo vaikams jūs esate labai reikalingi ir jūsų niekas negali pakeisti, kitas buvusios žmonos partneris – taip pat.
Pozityvus bendravimas su buvusia partnere
Stenkitės kuo geranoriškiau bendrauti su buvusia partnere visais vaikų auklėjimo klausimais. Padėkite vienas kitam, tarkitės. Jokiu būdu neauklėkite atžalų priešingai nei tai daro vaikų mama. Susitarkite dėl svarbiausių vaikų auklėjimo aspektų. Atminkite, kad dėl jūsų nesusikalbėjimo kenčia tik vaikai.
Bendraukite su vaikais
Su vaikais praleiskite kuo daugiau laiko. Domėkitės savo vaikų džiaugsmais ir rūpesčiais.
Skyrę laiką vaikams, ir būkite su jais. Geriau trumpai, bet kokybiškiau. Savaitgaliais vaiką atsivežti į savo kitą šeimą ir palikti naujos partnerės globai, tuo metu pačiam užsiimti savais reikalais, – ne išeitis. Vaikai tokioje situacijoje kankinasi, o tėčiams nedrįsta pasakyti apie savo jausmus.
Turėkite su vaikais savo ritualų, užsiėmimų, kurie patiktų visiems.
Praleiskite su vaikais dalį savo atostogų.
Domėkitės vaikais
Nepamirškite kuo dažniau vaikams paskambinti, parašyti žinutę, pasidomėti, kaip jiems sekasi. Gyvenant kartu tai išeina natūraliai, gyvenant atskirai – reikia pastangų.
Kalbėti blogai apie vaikų mamą – tabu
Vaikams apie jų mamą nepasakokite nieko blogo. Jei negalite pasakyti, ką nors gero, geriau nutylėkite.
Nenaudokite vaikų kaip įrankio, bandant kažkaip paveikti buvusią žmoną.
Jei jums nepatinka buvusios žmonos tam tikri vaikų auklėjimo aspektai ar sprendimai, tai aptarinėkite su ja, bet ne su vaikais.
Nebandykite vaikų nuteikinėti prieš mamą, galiausiai tai gali apsisukti prieš jus.
Atžalų manipuliacijoms – ne
Neleiskite vaikams jumis manipuliuoti. „Mama tai draudžia, o tėvelis labai geras – leidžia.“ Tai nesustiprins vaikų meilės jums, tik vaikams leis suprasti, kad tėtis nuolaidus, juo galima pamanipuliuoti siekiant savo tikslų.
Nepapirkinėkite savo vaikų
Staigmenos ir netikėtos dovanėlės nieko blogo, bet jos turi būti nuoširdžios, nesiekiant pasirodyti, kad jūs galite vaikams nupirkti kažko dagiau ar brangesnių dalykų nei vaikų mama.
Tėčiai, išlaikę gerus santykius su vaikais po skyrybų, ne tik patys jaučiasi laimingi ir padarę viską, ką privalo dėl savo vaikų, bet apsaugo atžalas nuo visą gyvenimą lydinčių slogių minčių apie tėvą, kuris juos paliko.
Skyrybos – sunkus ir itin skausmingas išgyvenimas, bet tėvai suaugęs žmonės, todėl turi prisiimti visą atsakomybę už tai, kaip vaikai išgyvens šią krizę. Jei besiskirdami suaugusieji pradėtų galvoti ne tik apie save, bet ir apie vaikus, nepaisydami savo skausmo sugebėtų padėti savo atžaloms tinkamai išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, vaikai būtų daug mažiau traumuojami.
Naujas projektas "Geriausias tėtis pasaulyje". Dalyvaukite!
