Mūsų mažyliui jau metai! Per tuos metus buvo visko – ir džiaugsmo, ir nerimo, ir nemiegotų naktų, ir vis naujų pasiekimų.
Būdavo tokių dienų, kai atrodydavo, jog visas mano gyvenimas – tik keturios namų sienos, krūvos neplautų indų, nuovargis ir kažkoks svetimas, ne mano veidas, žvelgiantis iš veidrodžio. Taip, būdavo ir tokių, depresuotų nuotaikų.
Tada mane gelbėdavo maži moteriški džiaugsmeliai – apsilankymas pas kosmetologę ar kirpėją, pasivaikščiojimai po parduotuves, tegu ir nieko nenusiperkant, tiesiog pasivaikščiojimas.
Grįždavau namo atsigavusi, kupina naujų jėgų. Juk mažyliui svarbu, kaip jaučiasi mama. Jei ji pavargusi ir pikta, tai ir mažius bus neramus.
Mielos mamytės, ar užplūsta jus kartkartėmis tokios nuotaikos? Ir ką darote tokiais atvejais?
Erika Kutkienė (erikiux)
nu jau šypsenėlė... 😍 topinė! 🌷
kokie pazistami man jusu depserijos priepoliai,.man jie gan labai dazni...kartais uzeina tokios dienos kad noris viska mesti ir iseiti kur pailseti nuo visko,bet kai pasiziuriu i vaika,gaila jo daros,jei pagimdziau tai jau turiu taikytis su viskuo ir augint leliuka toliau su sypseno o ne su susiraukiusiu veidu... su vyru taip pat daznai pykstames,nes norisi kartais iseiti su draugem o negaliu vaiko vieno su tevu palikt,jis nevalgo jokiu misinuku,tik mano piena,tai mes suristi visur bunam kartu,del to negaliu pailseti nuo ju,o jie nuo manes... kartais labai pavargstu
mano maziukui jau 4men ir 8dienos.maitinau tik 3men nes pienukas mazejo,ir men laiko jau su pompa nusitraukineju,ir nematau jokio vargo,nera nei mamos nei kokiu artimu mamu kurios patartu kas bt geriau ar kaip ir nenusiwiliu kai namie indu kalnai nakti keliuos po 5kartus,ir pirmas kudikelis dar be patirties ,esu atgavus sw formas ir ne kiek nepergywenu del sw kruties formu,lb noretciau maitint sw pienuko sw maziuka o ne papildomai duot misinuko,auginu maziuka su ssypsene nes gera nuotaika mamytes ir maziukui patinka
sveika tamylja.tu esi saunuole.taip ir toliau.mano gyvenimo istoryja labai panasi i tavo.svarbiausia niekad nepalusk.dziaukis gyvanimu kartu su savo dukryte.sekmes.
Sveikos mamytes, man 23 metai, mano mazytei dukrytei dabar 3,5 men. Pirmi menesiai man buvo labai sunkus, nes pasikeite viskas aplinkui, as jau ne tik sese, dukra ir drauge, bet ir mama. Buvo uzpulusi pogimdine depresija, nesinorej nieko, ziurejau i savo dukryte ir bego asaros...Bet viena diena supratau, kad taip toliau testis negali, vis delto man reik ja maitint, as suirzusi ir mazyte nerami budavo. Tada paemiau save i rankas ir pradejau dziaugtis gyvenimu. Esu labai laiminga, kad turiu dukryte, kad galiu ja maitinti savo pienuku, juoktis su ja kartu...Bet nepamirstu saves , visada randu laiko pasidaryti manikiura, sutvarkyti namus, pagaminti valgyt...Su artimu pagalba planuoju eiti i kursus, be to randu laiko ir pasportuoti... Mamytes, vaikai tai ne nasta, o dziaugsmas. Aisku pasibaige visi vakareliai, plotai, bet manau pakankamai prisidukau, dabar gyvenu seiminini gyvenima 😀 Ir esu labai laiminga 😀
Sveikos mamytes,pirma mazyli maitinau puse metu,grauziau save kad per mazai nes ir sirgom daznokai , daktarai sake kad pas ji imuninteto nera taip iki dvieju metuku.Dabar jau auginu dar viena angeliuka jam jau du menesiai ir zadu maitinti kiek turesiu pienuko.Nes galvoju kad jam taip sveikiausia kai kurie vaikai patys po kurio laiko atsisako kruties.Man nesvarbu ar nakti jis mane kels ar prie sveciu ,visada yra iseitis kur ir kaip pamaitinti man tai malonumas.
labas, as tai 100 proc. su rugiageles nuomone.Ir neuzmirskit moterytes kokia rubrika cia- "ar nepamirstam saves",labai butu idomu pabendraut su ta kuri jau tiek askaluoja ta savo maitinima krutimi? Brangioji matau is komentaru kad istisai sedi internete, o ne savo vaiku rupinies, ar savim.Tikrai butu idomu suzinot kaip reaguoja vyras,jeigu jis yra? Pamirsti per tuos savo zindymus ir ji ir viska aplinkui,okaip tavo figura po gimdymo,turbut tona sveri,kad tiek dziaugies kad nakti nereik misinelio lekt taisyt?-juk atsikelt sunku,o kruti istraukei ir be rupescio.Pasiskaityk literatura brangioji,-maitinti patariama ilgiausiai 9 men.,Mano vaikui beveik metai,pati seniausiai,atgavusi formas,sportuoju,visi esam patenkinti ir laimingi.Argi tau vaikas uzauges padekos,kad tu visa pikta ,nukarusiais papais,aukojai jam kelis metus.Abejoju.Pasirupink savo figura, palepink vyra,iseik paplepet su draugem.O atsikelt,nakti prie vaiko patikek ne tokia ir tragedija, as prie savo keliuos jau metus,3-4 kartus per nakti...Vien is tavo komentaru ,matos kad tu visa pilna pykcio ,pasirupink savim,o ir vaikui toki pikta piena duot nera gerai,,SEKMES!
rugiagele,kodel tu neigiamai nusiteikus pries ilgalaiki maitinima?kiek viena mama zino ir mato kiek reikia maitinti savo vaika.tuo labiau,kad tu augini antra vaika man atrodo ,kad tu turi trupuciuka kitaip i visa tai ziureti.o gal tu cigone?ir maitina 7 metus?taip negrazu.
rugiagele,pradek draugauti su smegenimis😀gaila man taves.
cigones girdejau 7 metus maitna...
(nata) na va...pasirodo ne tik as viena tokios nuomones.as gerbiu tavo toki poziuri brigute.vaikiukams mamos pienukas,tai sventas dalykas.jei mama turi pieno,kodel gi nemaitinti.o kodel tu maitinai tik 4men...dingo pienukas?kiek laiko tavo leliukui?
Laba.As tik uz tai ,kad mazylis butu maitinamas motinos pienu bent puse metu(jam tai nepaprastai naudinga ir jokiais budais neatstos joks misinys)be to taip yra labai stiprinamas risys tarp vaiko ir mamos😀gaila,nes as maitinau tik iki 4 men.taciau jei jau mamyte maitina metuku laiko mazyli-puiku,bet nemanau kad butina,juolab,kad yra mazyliu kurie viesoja vietoja isteriskai draskos ir mama priversta paklust.o,cia jau butu galima prilygint vaiko elgesio formavimuisi.taip cia tik niam niam.bet tokiu budu veliau gali reikalauti ir kitu dalyku.bet kiekvienos mamos(seimos)reikalas ir tai yra gerbtina.Na,o vyrus eik taip pat mylet ir nestokot demesio.Jie kaip vaikiukai,tik vietoj pienuko jie nori kitaip pasisotint😀
zinokit kiek zmoniu,tiek ir nomoniu.o vyras,jei tau labai idomu tikrai nenukencia.jis puikiai mato,ka reiskia jo vaikui pienukas,ypac nakti.ir nereikia spresti pagal save.
sveiki!!krutu forma pasikeicia, jau ir pagimdzius, nereikia ne maitinti, as irgi uz maitinima, bet tik ne metais. Na man kazkaip nenormalu sakykyt kaip norit. Teko buti sveciuose kur viena mamyte isitaukus krutine, prie stalo pradejo maitint vaika, 9 men.,nes sis draske palaidine,ir mamai nieko kita neliko. Man bjauru. Maitinti reikia, bet ne ilgiau kaip manyciau 4 ,5, men. Vaikas su dantim, ir duot draskyt krutine/!!/??O leiskit paklaust vyras kokioj vietoj palieka? Tarp tu zindymu jam jau vietos nera,turbut seniausiai isdulkejes pas kitas.......Niekaip nesuprantu, nors savo vaikam gyvenima atiduociau, bet cia absurdai..........
rugiagele,labai idomu iki kiek laiko maitinai tu?gal tu is tu kurie visai nemaitina krutimi,kad neprarasti krutu formos?nieko blogo nera,jei mama maitina leliuka iki metuku.visu pirma jam tai sveika,visu antra maitina ir ilgiau.o atpratinimas labai sunkus dalykas,ir supranta tik tos kurios susidure su tokia sakyciau problema.as maitinciau ir toliau,jei butu pakankamai pienuko leliukui.bet vistiek,aciu uz komentarus.(😉
sveikutes! nors auginu antra vaikuti, niekaip nesuprantu tokiu dalyku, kaip galima metus maitinti krutimi?!!absurdas,saves kankinimas , brangiosios,-o paskui padekit atpratint!!nesamone. maitinkit toliau, kam atpratint......
Sveikos mamytes.taip tas jausmas man gerai zinomas...kartais taip issenku,kad menkiausias vaiko zirztelejimas man sukelia apatija...nesinori nieko,tik nusnaust betr tai ratas malonumas...tad dazniausiai sprunku pas drauges😀))tada atsigaunu😀
mano suneliui metukai ir menuo.iki siol as nezinau,ka reiskia poilsis,arba nakti pamiegoti bent penkias val is eiles.turiu problema,tokia kaip atpratinti leliuka nuo papuko.pieno jau nera tiek,kad vaikiukui uztektu pavalgyti,o misinuka negeria.koki as tik nebandziau pirkti.jau tiek pinigu isleidau...duodavau ir paprasto pieno irgi negeria.nezinau jau ka daryti...kaip nutraukti maitinima taip,kad ir leliuko netraumuoti.patarkit mielos mamytes.aciu.
kartasi tikrai ta rutina isvargina,atrodo tas pats per ta pati,bet vaiko dziaugsmas,ar kazkokionaujo zodzio istarimas,viska atperka.zinoma reikia butinai bent kazkiek laiko skirti sau.tada visai kitaip jautiesi.tik kol mazas kleckas...sunku.
Būdavo ir man tų depresinių dienų . . . sau laiko išvis neturėjau tik mokslai ir mažiukas su vyru mano kasdienybė būdavo, širdis šaukte šaukė, kad reikia poilsio, norėjo iššokt iš krūtinės ir bėgti . . . bet aprimau, susitaikiau su padėtim, supratau, kad nei dienos negaliu palikti savo ruošos. . . tokia kasdienybė, jei ne mokslai tai tą laiko trečdalį skirčiau sau, bet sykį užsibrėžiau tai reik judėt š priekį. Dabar viskas atrodo kitaip aprimo manyje tūnantis troškimas, nes jį raminu susitikimais su drauge, nuvažiuoju pas mamą su tėvukais, pas pusseserę ir man to gana, visur su sūneliu ir esu patenkinta, neįsivaizduoju kaip be jo kur galėčiau eit 😀 tiesa nuo namų sienų dar pailsiu važiuodama į mokslus bendraudama su grupe, tik ten pavargstu ne emociškai, o fiziškai . . . Į kirpyklą nebepamenu kada buvau nuėjus, nagiukus pati tvarkaus 😀 man pramoga kai galiu skirt laiko savo pomėgiams rankdarbiams - geriausiai atsipalaiduoju...dar skaitymui, kūrybai. Tiesa ta, kad esu jauna, noris ne tiek pramogų kiek ištrūkti su vyru nors pusdieniu, tad nutarėm po naujų ar po kalėdų su dar dviem draugais nuvažiuot į klubą prasiblaškyt, nors jaučiuos keistai dėl šios minties, juk mama jau . . . 😛