Mūsų mažyliui jau metai! Per tuos metus buvo visko – ir džiaugsmo, ir nerimo, ir nemiegotų naktų, ir vis naujų pasiekimų.
Būdavo tokių dienų, kai atrodydavo, jog visas mano gyvenimas – tik keturios namų sienos, krūvos neplautų indų, nuovargis ir kažkoks svetimas, ne mano veidas, žvelgiantis iš veidrodžio. Taip, būdavo ir tokių, depresuotų nuotaikų.
Tada mane gelbėdavo maži moteriški džiaugsmeliai – apsilankymas pas kosmetologę ar kirpėją, pasivaikščiojimai po parduotuves, tegu ir nieko nenusiperkant, tiesiog pasivaikščiojimas.
Grįždavau namo atsigavusi, kupina naujų jėgų. Juk mažyliui svarbu, kaip jaučiasi mama. Jei ji pavargusi ir pikta, tai ir mažius bus neramus.
Mielos mamytės, ar užplūsta jus kartkartėmis tokios nuotaikos? Ir ką darote tokiais atvejais?
Erika Kutkienė (erikiux)
buna...lb daznai tokiu dieneliu.....atsiperka dukrytes sypsena...😀)
nu nz, as kazkaip nejauciu tokio laisves trukumo.. vyras mane paleidzia, vakarais su draugais, viena kart per sav i mokykla, ir kazkaip uztenka.. tik pradzioje buvo sunku priprast but ilgai namie, nes kol vaikucio nebuvo, as namie tik nakvodavau (ir tai ne visada) bet dukryte viska atperka, ir dabar uztenka kie kturiu to laisvo laiko 😀 😀
Aš dar ne mamytė...Bet kai pavaduoju teta naktimis, jai leidžiu pailsėti, o pati prižiūriu Vyte, tai kartais oi oi kokiu nakteliu būna.... 😃 Teko kartą ir visą naktį nesudėti nė gluosto...Bet ka padarysi, pagelbėti reikia, o ir dėl mažosios atiduočiau viską 😀 Gi vaikučiai užaugs, o tada padės jums mielosios mamytės 😉
Tokia gera tema ir tiek daug rašyčiau, ko gero valanda užtruktų ir nusibostų visiems skaityti mano istorija, džiaugiuosi tiesiog, kad dar karts nuo karto gali prisėsti prie interneto ir pasiskaityti mamyčių klube, o jau kur nors išeiti ir taip pasivaikščioti nors valandikei tai jau būtų tikra prabanga. Greičiau jau tie mūsų kleckai užaugtų, tada lėktume visi kartu.
taip, tikrai užplūsta tokie priešdepresiniai jausmai. Tik namai namučiai ir daugiau nieko. Ir kaip gera, kai kas nors išleidžia bent valandėlę kur nors išeit. ir visiškai nesvarbu kur: ar į parduotuvę, ar susitikt su drauge, ar tik šiaip pasivaikščioti. Pareini visa kupina naujų jėgų. ir vaikelio labiau pasiilgsti
pas mane lygiai taip kaip ir pas zydaite.neturiu nei kam palikt,nei kur isbegt viena,o jeigu netycia kur ir isbegu tai bunu labai laimynga.dabar dar pati maitinu tai ir vyrui palikt nelabai iseina.o musu mazius rankinukas tai ir namuose gali ka pasidaryt tik tada kaip miega.tai kol aptvarkau namus sau laiko ir nebelieka.dabar visas demesys tik jam.
kadangi mano dukryte dar mazute, tai dabar visa demesi ir laika jai skiriu.Aisku dar stengiuosi atlikti geros '"zmonos" pareigas: skalbti, tvarkyti namus, ruosti maista.Laiko sau kaip ir nelieka..Bet atejus naujai dienai vis pagalvoju, kad reikia kazka keisti, Juk negali but vien tik nusivylusi namu seimininke😀Jei jau uzplusta bloga nuotaika, tai ja bandau pakelti pasidarydama sau kazka grazaus.Atsidarau spinta, issitraukiu koki grazu ruba ir bandau i ji ilisti(sunkoka, nes dar svoris ne visai po gimdymo nukrito), veliau pasidazau, pasidarau kokia grazia sukuosena ir pagalvoju, kad nors ir busiu namie, bet bent jau busiu grazi, va😀
Deja,kaip bebutu gaila,pamirstu save ☹ neturiu kam palikti savo maziuko (uosviai gyvena kitame mieste,tetis dar toliau ).Kiekvienam savi gyvenimai!Vyro pastoviai nebuna namie.Taip diena is dienos namie ir namie.Viena pati su pipiru.Stebiuosi ir dziaugiuosi mamytemis,kad gali palepinti save!Gyvenu kaime,o ten nelabai daug pramogu ☹
na kazkaip stengiuos uzsiimti sau malonia veikla,ir i kirpykla ir nagus sutvarkyt megstu ,o i parduotuves teko pavaikscioti rubu pirkt,nes neitelpu i puse senuju 😉 pas mus netoli yra didelis prekybos centras,tai su vaiku,mes ten daznai lankomes 😃 beto kas savaitgali susitinku su draugem,draugais paplepam... ir zinoma,tik akis pramerkus,arbata ir MK 😀
Kai labai pavargstu nuo vaiko, tai uzkraunu ji savo tevams 😀 ir pakvieciu vyra i pasimatyma, t.y. i kina ar kavine, nes norisi kazkur iseiti. O tai, deje, labai retai buna ☹
kai mano mazoji mergaite buvo maza tikrai atrodydavo kad mano gyvenimas tai keturios namu sienos bet dabar kai mano dukryte paaugo jau 2metai tai galiu save palepinti ir iseiti ne tik viena bet ir sudukryte kartu pasilepinti, o namie save pailepinu voniom kazkokiom,pasdarau kavos pasidarau sau manikiura paskaitineju megstama zurnala,pasedziu prie kompo na daug randame kuo sau nuotaika paskaidrinti😀
Nors as dar tik laukiu savo angelelio, bet man visada nuotaika pakelia moteriski dalykai, nauja pora batu ar nauja palaidine. Kai gyvenom Kaune tuo pat metu studijavau ir dirbau, kasdien nuo 7 ryto islekdavau is namu i paskaitas, po paskaitu i darba ir grizdavau puse 12, tai labai vargindavo, bet jei turedavau iseigine tai iskart lekdavau shopintis, visada grizdavau pailsejusi ir gerai nusiteikusi 😃 Manau, kad daugumai moteru tai pakelia nuotaika, juk reikia nepamirsti, kad mes ne tik mamos ir ne tik zmonos bet ir moterys, kurios visada grazios 😀
labai retai as save palepinu visi malonumai atiduodami vaikams
oj Erika, skaitau tavo teksta ir taip pazystama.......😀 kartais apima tokia neviltis.... bet trumpam. visada sau sakau: negaliu sau leisti tokios prabangos depresuoti.... maziukui reikalinga sveika, besisypsanti mama. va MK pradziugina, mama salio gyvena daznai ateina, pati kur nosi iskisiu.... bet maniskis is buteliuko ngeria.... tai mes abu suristi....😀 buna uzeina siutas ir nestoviu kokia diena prie puodu. iskart smagiau😉 yra desreliu , vyrui pareiskiu 😃 reikia mamytes ir saves nepamirsti, as is pradziu pamirsdavau...., teko ir pas gydytoja eiti dl galvos skausmu
taip,daznai pasitaiko,atrodo mesciau wiska,viskas atsibodo.jei uzpuola trumpalaike depresija ir asara nusisluostyt tenka.visko buna..o nuo tokiu mazu nesusipratimu gelbeja mezgimas(ne dienos be jo),mano gelytes(kasdien su mazaja jas kalbinam) ir kepimas(keksu,keksiuku,pyragu) kai grazios dienos,su dukryte i lauka einam,kartais tetuka darbe aplankom,na ir galiausiai internetas 😀 bet dazniausiai nera kada liudet,juk seimyna daug laiko atima.