Labas rytas. Šiandien vėl jūsų laukia rimta tema. Ar tikite, kad pasibaigus šiam gyvenimui, mes niekur neišnyksime, o tiesiog nusimesime jau gerokai padėvėta apvalkalą - mūsų kūną ir vėl po kurio laiko atgimsime iš naujo?
Asmeniškai aš tikiu. Tikiu, kad gyvename ne vieną gyvenimą. Kad esame siunčiami į šią žemę tobulėti dvasiškai. Tikiu, kad dar prieš gimdami susikuriame visą programą, reikalingą tobulėjimui.Pasirenkame šalį, kurioje atgimsime, tėvus, vyrus ar žmonas, vaikus, netgi gyvūnus. Suprogramuojame situacijas ir įvykius, kuriuos išgyvensime ir pamokas, kurias gausime viename ar kitame gyvenime.
Nenoriu labai išsiplėsti ta tema. Tik aprašysiu savo vieną patyrimą. Buvo toks laikotarpis gyvenime, kada labai sirgo mano brolis. Žinojau, kad jis greitu laiku paliks šį pasaulį. Tad per tą laiką ir po brolio mirties perskaičiau daug įvairios literatūros apie mirtį, anapusinį pasaulį, taip pat ir apie reinkarnaciją. Tada pasijutau besilaukianti... gimė Kasparas. Pažiūrėjau į jį ir labai išsigandau. Jis buvo labai panašus į mano mirusį brolį. Pamenu gulėdavau, žiūrėdavau į jį ir mintyse klausdavau - kas tu toks esi? Kas tu toks? Toks lyg ir svetimas, ir savas buvo.
Gal po gero mėnesio tokių pamąstymų susapnavau sapną. Sapnuoju, kad esu ligoninėje, ką tik pagimdžiusi Kaspariuką. Išeinu iš palatos ir einu ligoninės koridoriumi. O ten - vien mirę žmonės: Maiklas Džeksonas, V. Kernagis, J. Miščiukaitė. Tas sapnas, beje, buvo labai tikroviškas ir ryškus.
Pasivaikščiojusi koridoriumi sugrįžtu į palatą, o ten daugybė žmonių: mano tėvai, vyro tėvai, draugai, o viename kampe stovi mūsų draugas Kasparas (jis tikras asmuo) ir man kažką sako. Visi mane sveikina. Staiga atsisukusi kitame kambario kampe pamatau savo mirusį brolį. Jis atsiklaupia prieš mane, bučiuoja man rankas ir man už kažką dėkoja.
Už brolio, kaip šviesos stulpas, stovi mano dėdė (beje, jis miręs ir yra mano brolio krikštatėvis). Aš jo viso nematau, tik siluetą šviesos pavidalu. Tas dėdė man sapne ir sako: "Tai ką - augini Česlovuką!" (Česlovas - tai toks mirusio dėdės vardas).
Atsibudau išpilta prakaito, pažiūrėjau į miegantį Kaspariuką ir supratau, kad tai ir yra mano dėdė, sugrįžęs į šį pasaulį. Beje, gyvenime mano brolis ir dėdė buvo kažkuo panašūs. Papasakojau apie tą sapną mamai (ji yra mano dėdės sesuo), grįžusi pas tėvus ėmiau vartyti senus nuotraukų albumus. Senos, nespalvotos mažiuko dėdės nuotraukos patvirtino mano spėjimus.
Kai Kaspariukas auga, kai kurie dalykai labai primena tą mirusį dėdę: šypsena, net žvilgsnis yra panašus.
Gimė Fausta... Po kiek laiko susapnavau mirusią vyro močiutę. Kažkodėl tikiu, kad tai ji. Gal nuskambės juokingai, bet kažkodėl galvoju, kad Benas praeitame gyvenime buvo mano tėvas.
O jūs ar tikite sielų persikūnijimu?
Gerų pašnekesių.
Krisliukas,gera tema,as galvojau tokia kurti😀 oi,cia diskutuoti,diskutavus ir liksime nezinioje..butu smagu ei tikrai yra kazkas,bet as kartais labai tikiu,o kartais atrodo numire ir viskas☹ pries nepilnus metus praradau seneli,begalo mylejom vienas kita,sunku be jo..kartais galvoju gal tikrai yra jis kazkur,o kita kart numire ir viskas..Kaip jis buvo gyvas mes kalbejome,kaip jis iskeliaus ten jei yra kas ir pan,tegu ateina ir pasako ka nors ir pan,bet deja,nieko☹..jis ir pats netikejo,sako numirei ir viskas tuo baigta...bet pagalvoju jei jau numire taip,tai is kur tie vaidenimaisi ir pan?hmm.o dabar toks faktas...senelio laiduotuves jis pasarvotas as stoviu salia,buvom valare like tik artimieji..ir as garsiai sakau:- seneli,jei tu esi cia,duok,koki zenkla ir ka manote?su siais zodziais man plauku sruoga pasikele lyg vejo puciama😀mama pamate salia stovint..nezinau net ka galvoti..senelis isejo,o man gime dukrele
tokie sakyciau jau rimtoki posukiai 😃 keliones nenusimato, o del gedimo tai nezinosi kada cia kas ivyks 😃
žinok tam padeda išvažiavimas ilgesniam laikui iš namų, arba kompiuterio gedimas 😃
ir as noreciau jau persirgti 😃 bet dar kazko nepavyksta, reik labiau pasistengt matyt 😀
seniau ir man taip buvo, o dabar persirgau matyt sėdėjimo online manija ir jau darbus galiu ramiai pasidaryti 😃
👍 as nemoku taip "atsidejusi" blizgintis 😃 mano rankos su sluoste o akys dazniau cia 😃
tai merginos forume jau juokiasi, kad jei manęs nėra pokalbiuose, tai jau vėl su šluoste lakstau 😃
aa 😃 o as kazkaip neskirstau dienu 😃 kada norisi, tada ir tvarkau 😀 bet gerai skamba blizginimas 😃
šiandien planuoju neveikti nieko, nes mano visa savaitė būna šveitimo ir blizginimo, tai penktadienį man jau prasideda savaitgalis ir tada aš jau tinginiauju 😃
Labas rytas, tikiu, kad tai vyksta, tik paaiškinti kaip nelabai galiu..
labas rytas, as tikiu, kad persikunijimas vyksta. Mirusiuosius pakeicia naujai gimstantieji. Kaip as sakau- jei kazkas is gimines numirsta, laukim pas kazkuri giminaiti seimos pagausejimo. As labai ilgai nepastojau su Jokubeliu, ir susapnavau sapna, kad skambina uosve ir sako- viskas, mire mociute. O as sapne pradejau melstis ir prasyti, kad Dievuli, atsiusk man vaikeli, nes viena siela jau atsilaisvino. Atsibudau ispilta salto prakaito. Praejo savaite po sapno, pasidariau testa- teigiamas, praejo kelios dienos po testo ir mociute is tikro pasimire. Dabar dziaugiames visi Jokubeliu.
ka mamos nusprendusios siandien nuveikti? as galvoju virtuve is pagrindu iskuopti, nes jau senokai tai bedariau, jau pribrendo reikalas 😃
uoj net nezinau, malasi visa nakti kaip uzsuktas, pastoviai zirzia, istisai savo firmini SSSS turejau sakyt, kitaip nemiegojo 😪
kaip prastai pradejo miegoti vaikas mano nakti 🤔 galvojau tik po gimtadienio yspudzi utaip blogai buvo, bet sianakt vel tas pats...
ir as nesiginciju jokiais budais, tik diskutuoju 😃
tai taip, tu teoriju labai daug yra, tai ir siam straipsniuke irgi galima papriestarauti, tiesiog visi tikim tuo kuo norim 😀
tai as kalbu ir apie elgesi ir apie charakteri 😀 aisku, kad yra daug panasiu zmoniu, bet tiesiog vat as niekada apie tuos dalykus nesusimasciau, reiks eit klausytis istoriju pas baba 😃
labas rytas. labai rimtai nuteikiantis straipsniukas. Ir tuo paciu labai grazus 🌷 nesu nei patyrus nei isgyvenus tokiu dalyku, o ir gimineje palyginus labai mmazai mirusiu artimuju...bet dabar po sio straipsniuko butinai vaziuosiu perziureti senas nuotraukas, vis delto kilo itarimu, ar nebus mano Domantas panasus i mano mirusi seneli 😍 nes kas paziuri, nieks nesupranta i ka panasus. O tai jau galetu buti ir persikunijimas, nezinau, kol kas charakterio ar budo bruozu panasumu negaliu isskirti, bet dabar butinai isigilinsiu ☺ ACIU 🌷