Šikšnosparnių naktis lyjant - fantastika!

Lyja kaip iš kibiro...

Bet mes vykstame į renginį „Šikšnosparnių naktis 2018“.

Negalime dukrelės nuvilti, nes ji gaminosi kaukes visai šeimai, sau suknelę aprangos kodu "Šikšnosparnis".

Mes jau vietoje.

Manėme, kad būsime vieni, bet mūsų susirinko virš 50.

Buvo įdomios paskaitos,

kurių metu sužinojome, kad šikšnosparniai nėra pelės ar paukščiai – tai vieninteliai savarankiškai skraidantys žinduoliai, kurie savo jauniklius maitina pienu. Skirtingai nei paukščių, šikšnosparnių sparnus sudaro ne plunksnos, o plona odos plėvelė, kuri jungia ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių pirštus. Vaikščioti ar stovėti, jie nesugeba, nes kojos ir pėdos per silpnos atlikti šias funkcijas (tą jau žinome http://www.mamyciuklubas.lt/moteru-klubas/musu-namuciuose-idomus-svecias-53491/ ).

Jos naudojamos kitiems tikslams – kai kurios rūšys su jų pagalba sugauna ir doroja didesnį grobį, o visos rūšys – kabojimui. Net žiemodami, kai užmiega keliems mėnesiams, kabo žemyn galva.

Šikšnosparniai yra skirstomi į vaisiais mintančius vaisėdžius ir vabzdžiaėdžius. Vaisėdžiai šikšnosparniai būna iš tiesų įspūdingo dydžio – pvz., Indomalajinėje srityje gyvenančio kalongo (Pteropus vampyrus) išskleistų sparnų atstumas tarp galiukų siekia 1,7 metro. Vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai dažniausiai yra mažesni už vaisėdžius, o aplinkoje orientuojasi tiek regėjimu, tiek skleisdami ultragarsą. Tai dar viena unikali šikšnosparnių savybė – skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Dauguma jų minta vabzdžiais, bet yra ir plėšrių, mintančių varliagyviais, ropliais ar net kitais smulkiais šikšnosparniais. Tarp vabzdžiais mintančių šikšnosparnių yra trys rūšys šikšnosparnių rūšys: paprastasis, baltasparnis ir apželtakojis vampyrai. Iš tiesų šių trijų rūšių šikšnosparniai minta krauju. Lietuvoje jie negyvena. Dar viena unikali šikšnosparnių savybė yra vabzdžiaėdžių šikšnosparnių sugebėjimas nepalankiu gyvenimo laikotarpiu 5 – 35 kartus sumažinti savo kūno temperatūrą ir dėl to sulėtėjus medžiagų apykaitai nesimaitinti net 5 – 7 šaltus mėnesius.

Viso renginio metu buvome vaišinami ne tik arbata ar kava, bet ir  šikšnosparnio vaizdo sausainiais.

 O kiek dėmesio sulaukė gauta apyrankė, kuri pabrėžė tai kaip atlygį, kad  vaikas gaminosi aprangą ir ja pasipuošęs atvyko į renginį. Tapo tikrų tikriausiu šikšnosparniuku.

O kaip toks renginys be saldainių? Taip, buvo ir dar kokių! Pačių mėgiamiausių. Oi, ne apie vaišes juk rašau, o apie renginį...

Renginio metu dukrelei neteko nuobodžiauti. Taip visko norėjosi, kad teko piešti tupint eilėje prie lipimo į medį.

Nuo renginių gausos vietoje nepavyko pabaigti, o tik namie  ir štai rezultatas.

Jau eilė laipioti.

Kartą pasiekus viršūnę norisi dar ir dar. O ypač kai sutemo, tai nesimato kiek tai aukštai. Tuomet ir drąsiau....

Tad dukrelė stovės ne kartą eilėje...Tiksliau pasakius lieps mums su tete stovėti, o pati užsiims kita įdomia veikla.

Tad dėl to stovėjimo eilėje neteks paklausyti įdomių įstorijų prie laužo.

Prie ekskursijos dalyvių prisijungsime tik po laipiojimo. Teko išsiaiškinti kur ekskursijos dalyviai išėjo ir jų ieškoti. Įsivaizduojate? Suradome ir prisijungėme. Netikėjau, kad naktį sugebėsime pasivyti.

Ši  ekskursija po parką, ieškant tikrų t.y. skraidančių šikšnosparnių, sulaukė didelio dėmesio. Mūsų šeimai nepavyko įamžinti praskrendančio šikšnosparnio, bet kitiems dalyviams tai pavyko padaryti.

Dukrelei patiko žaidimas ieškoti ant medžių prikabintų šikšnosparnių,

o mes su tete išmaniųjų technologijų pagalba aiškinomės jų pavadinimus. Radome net 14. Kadangi radome reikiamą skaičių pirmieji, gavome net prizą.

Turbūt kilo klausimas ar tikrai visą laiką lijo?

Ne, lietutis mūsų išsigando ir nutarė veltui nedirbti. Debesėlis nuplaukė ten, kur jo bijojo.