Ir aš nutariau pasidalinti savo silpnybėmis. Kaip ir kiekvienos mamos, mano didžiausios silpnybės yra vaikai, šeima ir namai. Patinka megsti, nerti, auginti gėles. Bet su Jumis norėčiau pasidalinti savo vaikiškomis silpnybėmis.
Dar būdama maža mergaitė rinkau kolekcijas. Kolekcionavau pašto ženklus, saldainių popieriukus, šventus paveikslėlius bei šuniukų ir kačiukų paveikslėlius. Dvi kolekcijas išsaugojau savo vaikams. Viena iš jų yra šventi paveikslėliai. Ją pradėjau rinkti 1984 metais.
Joje yra ir keli mano mamos šventi paveikslėliai, kuriuos ji būdama maža prisikalus prie lovos melsdavosi. Kolekcijoje yra keli sveikinimai švenčių progomis, siųsti mano senelio iš Australijos, rašyti 1964 metais, į kurią karo metais jam teko emigruoti.
Smagu bus perduoti šią kolekciją savo dukrai. Kita mano išsaugota kolekcija yra šuniukų ir kačiukų paveikslėliai. Jai jau 20 metų. Dabar ši kolekcija gal ir juokinga, nes parduotuvėse gausu atviručių su gyvūnais, o ir internete, bei žurnaluose galima rasti daug paveikslėlių.
Tačiau, kai aš rinkau šią kolekciją, tikrai teko pasistengti. Kai kurias atvirutes man atsiuntė draugė iš Vokietijos.
Dalį paveikslėlių išsimainiau su draugais jiems atiduodama savo pašto ženklus. 
Išnaršydavau visus žurnalus, kurių buvo net trys ("Tarybinė moteris", "Jaunimo gretos" ir "Genys").
Saldaunių popieriukų kolekciją paaugus panaudojau kiaušinių marginimui. Jais apsukau kiaušinius ir išviriau... Gavosi įdomūs margučiai.
Štai tokios buvo mano silpnybės, kai aš dar nebuvau mama ir žmona...
fantastika...😉
gera sleptuve 😃
👍 😃
Kaip idomu... o as rinkau meksikietisku filmu heroju nuotraukas ir iskarpas... kazkur palepeje pas mama jis turetu metytis...
Tikrai labai idomu, man labiausiai patiko sventi paveiksleliai, labai grazu.
Tikrai labai ydomu, man labiausiai patiko sventi paveiksleliai, labai grazu.
Geras sutapimas 😀 O mano senelis gyveno Melburno mieste. Jame buvo filmuotas filmas "visos upes teka", tai ziurejau issiziojus, kad pamatyt kur jis buvo ir kokia gamta ji supo. Smagu, kad jums patiko. Tik mamos paveiksleliu neikele, matyt kokybe nuotrauku prasta buvo.
Tokios idomios-sventu paveiksleliu kolekcijos dar nebuvau macius 😀 Tikrai idomu. As pati taip pat esu rinkusi ir klijavusi i stora sasiuvini gyvunu paveikslelius is uzsienio zurnalu ir zurnalo "Musu gamta"berods. Ir koks malonus sutapimas-mano senelis karo metais taip pat emigravo i Australija,gyveno Sidnejuje.
kokia idomi kolekcija 😉 zinoma siuolaikiniams vaikams tai neis net suprasti,kaip sunku budavo tokiu paveiksliuku gauti 😀
Tikrai puiki dovanėlė bus užaugusiai dukrai 😉 Aš irgi renku monetas iš viso pasaulio 😀 Kaikurios net nežinau iš kur... ir senu labai daug, bet čia ne mano silpnybė manyčiau, o pomėgis 😛
LABAI ĮDOMU, buvo laikas kaip rinkdavom atvirukus,gumų ir net saldainių popierėlius,dar jei kas iš užsienio parveždavo kokį saldanį tai aišku popieriukus,į kolekciją dėdavau,ir draugėms rodydavau,o dabar vaikams pasakytai ,kad kolekcionuok popieriukus ,tai turbūt užsijuoktų,nes visko pilna.Labai įdomi silpnybė,prisiminiau ir savo vaikystę,dėkui.
As tai vaikystej rinkau burtus, jie aisku vaikiski, suzinot ar myli berniukas ar ne 😃 jei turesiu dukryte kai paaugs atiduosiu, tegu zaidzia 😀
Kokios įdomios 😉 👍 Aš pašto ženklus iki šiol renku senesnius, bei monetas 😉