Mielosios! Labas! Puikus penktadienio vakaras, tiesa? Tokia ramybė širdy... Gera gera :)
Gal todėl, kad šalia manęs snaudžia mano dukrytė? O gal todėl, kad po gimdymo jaučiuosi atsigavusi, sveika ir kupina džiugesio?
Ši savaitė, išties, buvo ypatinga. Man ir Godytei ji - pavadinčiau, rekordinė. Kodėl? Tuoj tuoj - kantrybės :)
Saldus miegas
Man tikrai labai labai džiugu, kad pagaliau mes turime tvirtą rėžimą - miego, maisto, būdravimo, dūkimo, verkimo :) Vakarais pavalgiuosios (22-23 val.) miegame iki 7 ryto!!! Tai kažkas ypatingo! Ir man, kaip mamytei, kuri svajoja apie geeerą ir saldų savo pačios miegą - tai fantastika :)
Taip pat rekordas ir dėl buvimo lauke. Atėjus į Lietuvėlę pavasariui (bent jau laikinai), lauke išbūname po valandą kiekvieną dieną! Grįžtame laimingos, rausvais žandukais. Tiesa, eidamos nepamirštame puikaus BUBCHEN kremuko, kuris apsaugo odelę nuo šalčio ir vėjo! Dukrytei patepu minimaliai, tačiau sau kremuko nepagailiu! Ir tikrai mano žandukai atrodo puikiai :))
Šią savaitę ir rekordiškai daug maudėmės. Turiu mintyje ne maudynių dažnumą, bet ilgumą! Mergytę ne tik nuprausiame, bet jau ir leidžiame pasitaškyti kojytėmis. Ji net aptaškė tėtuką :)) Atrodė puikiai :)
O šiaip ši savaitė smagi, nes:
Pagaliau supratau, kad Godytės man niekas nepaskolino, o ji yra būtent mano ir tik MANO! Žinot, tą jausmą, kai atrodo, jog vaiką kažkas "įdavė" pagloboti. :) pagaliau jis mane apleido :)
Taip pat šią savaitę stebiuosi, kaip mažylė, gulėdama lovytėj, akim nulydi išeinančią mamytę :) Šypsosi, akytėm stebi, dairosi :)
Mažylė su malonumu geria vandenuką. Pastebėjau, kad nuo vandenėlio idealiai išsivalė veidelis, mat vis išlįsdavo vienas kitas spuogeliukas :)
P.S. Šią savaitę sugebėjau mažylei įdrėksti į kaktą. O siaube kaip verkė :( bet aš nepiktybiškai, visai netyčia :(
O šiaip, mielosios, belieka šypsotis - pavasaris čia pat! Dienos akivaizdžiai pailgėjo, vakarai nebe tokie šalti, todėl būtina džiaugtis! :) Gyvenimas nuostabus :)
Kaip dažnai maudot mergyteę?
gal išmiega visą naktį,nes mišinuką gauna kaip suprantu..aš kol maitinaump apie išsimiegojimą nebuvo nė kalbos 😀 gal ir buvo kokios 5 val be pertraukos 😀
o draugė maitino mišinėliu irgi džiaugės,kad dukrytė visą naktį išmiega ramiausiai..ech...tekdavo pavydėt baltu pavydu ir laukt tos akimirkos kada galėsiu išsimiegot..pavyko..negreit 😀
Labukas,
Kai fainai kad mažylė visą naktį išmiega. O kaip tu migdai? Paguldai į lovelę ir išeini?ji būdrauja ir užmiega?taip nuo pat pradžių pripratinai?
O kai sugalvojot duot vandenuku?
taaaip - atrodo, laiko apsiprasti, kol laukiesi, per akis, tačiau pagimdžius viskas pasikeičia ir kartais NUOŠIRDŽIAI sunku suvokti, iš kur atsirado tas žmogeliukas ir ką jis veikia mano namuose 😀))
ačiū Dievuliui, jog ne man vienai atrodė ( ir dar kartais atrodo) jog tas leliukas, ramiai knarkiantis lovytėj, yra kažkieno paliktas pažiūrėt 😀 Regis keista, kaip moteris gali neiškart apsiprast su mintim, jog ji dabar mama ir mama būtent to vaikelio 😀 bet oi kaip gali... net jei tam ir skirta 9 mėnesiai, vistiek gimus mažyliui žiūrim į juos kaip į didžiausia staigmeną 😀 ech... koks maloniai kutenantis jausmas užplūdo širdį ir bėga per akių kampelius...
išties 😀))
Kokie mieli išgyvenimai 😀 O nesišypsoti ateinant pavasariui tiesiog neiimanoma, ir tokių oru nebūti lauke, tiesiog būtų nuodėmė. 😉
kiekvieną vakarą to meldžiu 😀
Labai graži foto, dievo dovana tokios miego valandos, man to patirti neteko...
Linkiu kad ta euforija tęstusi ilgai ilgai😉