"Mamyčių klubas" labai laukia ir kviečia visas esamas ir būsimas mamas rašyti savo blogus - nėštumo, vaikučio pirmųjų savaičių, mažylio augimo, darželinuko ir net mokyklinuko. Todėl tiesiog negaliu šios iniciatyvos nepalaikyti pati, viena iš MK portalo redaktorių.
Kaip kokių anoniminių kažko mylėtojų susitikime prisistatau: Esu Goda, darbuojuosi kartu su Egle, ir esu nėščia :) Jau trečią kartą! Stebuklėlis pasaulį turėtų išvysti antrąją lapkričio savaitę.
Šiuo metu auginu dvi mergaites - Smiltę ir Eleonorą.
O mūsų šeimą turėtų papildyti dar viena sijonuotoji - kaip rašiau prieš keletą savaičių - prapjovę tortą radome rožinį įdarą ir taip sužinojome, jog bus mergaitė. Na, bent jau gydytojos spėjimais :) (Torto šventė arba kaip mes sužinojome ko laukti).
Apie mano savijautą:
Jeigu reikėtų save apibūdinti - vadinčiausi nėštuke-bėgike. Gydytoja jau nuo pirmojo nėštumo vis kartojo, kad lėčiau vaikščiočiau, mažiau daryčiau, daugiau ilsėčiausi. O aš bėgu ir bėgu. Visada jaučiuosi gerai, niekada neturiu nusiskundimų - visai neįdomi medicinos darbuotojams.
Vakar tikrinausi akis. Nežinau, kodėl trečią kartą gimdant reikia trečią kartą tikrintis ar tai nepakenks mano regėjimui (jis jau nekinta dešimtmetį), bet tebūnie... Taigi, oftolmologas, jaunas ir rūpestingas vyras, labai stengėsi mane įtikinti, kad reikėtų praplėsti vyzdžius ir patikrinti akių dugną, bet atkakliai laikiausi savo. Paleido pažiūrėję paprastai. Pats pripažino, kad pokyčių nuo kitų nėštumų neturėtų būti.
Tiesa, visgi trečias nėštumas yra jau trečias. Ar tai, kad tai jau trečias, ar tai, kad nuo pirmojo jau praėjo daugiau nei šešeri metai, bet apsukos lėtėja. Ir jeigu anksčiau posakio "traukia pilvą" ir panašių, nesupratau, dabar jau tenka dažniau prisėsti. Na, bet optimizmas nuo to nesumažėjo!
Apie būsimą mažylę:
Kruta panelė nuo 15 savaitės. Tiesa, kol kas silpnai ir dažniausiai vakarais. Labai smagu, kad prapjovę tortą, "prilipdėme" ir vardą - mūsų šeimą papildys Olivija. Kažkaip, kai vaikas su vardu, man jis jau toks tikras, realus ir apčiuopiamas. Pirmagimė Smiltė vardą taip pat atsinešė. Tiesa, jį sugalvojome gal mėnuo prieš jos gimimą. O Eleonora net keletą savaičių gyveno be vardo, nes neapsisprendėme tarp Elenos ir Eleonoros. Vis dar negaliu atsidžiaugti pasirinkusi pastarąjį variantą.
Olivija jau kažkur seniai glūdėjo manyje, bet šį vardą priminė mano sesė. Ir, šiek tiek pasispardžiusi, maloniai sutiko perleisti.
Apie aplinkinius:
Jeigu dar kartą pranešus, jog laukiamės mergaitės, išgirsiu palinkėjimą: "O, tai tuomet ketvirtas bus berniukas" - užkauksiu ir tą žmogų sudraskysiu į gabalus. Čia "tipo" juokinga? Anyta jau net pradėjo aptarinėti, kaip man REIKĖS tą berniuką auginti tarp trijų seserų, koks jis bus ir taip toliau. Teko priminti, kad leistų pirmiau šį nėštumą sėkmingai pabaigti. Bet žmonių humoras tikrai labai pusėtinas... Ir visi tokie šmaikštūs jaučiasi!
Tikiuosi, kad prisistačiau ir nėštumo blogo duris oficialiai pravėriau. Užeikite, išgersime kartu arbatos ir jaukiai lauksime rudens.
Goda
kodelcia