Tikiu, pasakysite - tikrai ne. Tačiau, pripažinkime, dažnai neverta iš degtuko skaldyti malkų vežimo ir kartais paprasčiausiai nusileisti. Visgi mūsų, moterų įgimtas bruožas – mūsų teisybės viršenybė, nors ne visada būname teisios.
Kartu gyvenant, kai supa buitis, kartais ginčų židiniu tampa visiškai nereikšmingi kasdieniški dalykai. Karšto būdo sutuoktiniai kompromisą ras sunkiau, tačiau jei vienas šeimoje yra ramesnio būdo, antrasis gali paprasti, savo antrą pusę ignoruoti, žinodamas, kad ši nusileis.
Tačiau visuomet geriausia išsiaiškinti, bet ne visada tai pavyksta. Man labai patiko vienas pasakymas, kuris teigia, kad žmonės dažnai persipyksta, apsišlifuoja ir gyvena lengviau, žinodami savo antrų pusių „aštrius kampus“.
Mano nuomonė būtų tokia – visuomet reikia išklausyti antrosios pusės, nepulti aklai įrodinėti savo tiesos, juk nuolat bambanti dėl, anot vyrų „menkniekių“ moteris – tikrai ilgainiui gali prarasti dalį savo žavesio. Kur kas geriau konfliktuose ieškoti kompromiso, nebijoti pripažinti klydus (jei taip yra), kartais nusileisti, suprantant, kad teisus žmogus tas, kuris geba pripažinti savo klaidas.
Tačiau, nors realiai ir galvoju taip, tačiau gyvenimiškose situacijose dažnai suveikia paleistas "žvirblis", kai žodis eina pirma ir neapgalvotas.
O kaip jūsų šeimoje - ar lengvai prieinate kompromisą, kad ir kasdieniškoje situacijoje? Kokie jūsų būdai, kaip susiderinote, gal radote būdą, kuriuo sutartinai sprendžiate šeimoje iškilusias dilemas?
Manau, tikrai kartais nusileisti nėra joks savigabos paminimas, o protingas žingsnis santykių peripetijose. Kas pasikeitė pragyvenus kažkiek metų kartu?
Roberta
Skaitau ir vis labiau gundaus 😃 kas gali pagalvoti, kad šiuolaikinei moteriai to tik tereikia 😀
Na, o senyvos moterys, močiutės kitaip augę, dirbti pratę kitaip be jokių patogumų, tad natūralu, kad skeptiškai į visas naujoves žiūri.
Tarkim vyras nusivežė mane į kiną, tai močiutė pareiškė, kad ką netruuit kur pinigų dėt, na juokinga pagalvojus, kad ir taip niekur nosies neiškišam, ir kad mūs miesteliūkštį bilietas tik trys lt tekainuoja 😃
mano vyro mociute,kad ir yra galimybes indaplovei ji visad mazgoja pati,toks zmogus iauge i krauja
as uz buities palengvinima. Nors pvz mano uosve tai traktavo kaip mana tinginyste 😀 taciau ta laika, kuri as uztrunhku plaudama rubus ar indus, geriau skirsiu seimai, pasisedejimui dviese su vyru ar kad ir kavos puodeliui. Ir dar..indaplove puikus ir ekonomiskas pirkinys - vandens sanaudos sumazejo per pus (karsto, salto siek tiek maziau), ir pvz kas turi dujines vyrykles zino koks vargas su puodais bei keptuvem...maniskiai dabar nepriekaistingi...taigi vieni pliusai 😀
na idaplove ne karve dabar kainuojamgalima ir pataupyti nusipirkti,nes tiktai moteriai atkrenta darbas nemazas,o jei dar seimoje keli vaikai..
Dėl indų plovimo, kažkaip, kaip pagalvoju, nebūdavo jokių problemų.Nei tada kaip nuomavomės būstą, nei dabar...Aišku, buitinė įranga, galima sakyti, gali išspręsti kai kuriuos ginčus😀.Indaplovė-nereik ginčytis, kam plauti indus.Bet ne visiems ji prieinama.
Ir atvirai pasakius, aš labai džiaugiuosi, kad mano vyras neturi tų tokių "vyriškų" įpročių😀ne vietoj numestos kojinės ir pan.Juk tam yra skalbinių dėžė.Nėr lengviau kaip įmesti į ją nešvarius rūbus.Mane erzina tas, kad mes, moterys einam ir įjungiam indaplovę, sudedam skalbinius į mašiną, o vyrams reik tai pasakyti.Tada jie daro...
Ir tikrai, dėl kaik urių smulkmenų kartais nereikia perdėtai reaguoti, kaip tarkim rūbai nevietoj, ar nesuplauta lėkštė, nes mūsų šeimoj išties vyras daug dirba, apie save nespėtų tiek pasirūpinti.
man taip pat nuo vaikystes labai nepatikdavo plauti indus.. nekenciu sito darbo 😀kuri laika sia problema issprendem taip.. vyras plaudavo, o as sluostydavau 😀 dabar si problema dingo visai...isigijom indaplove 😉
Išties kartu gyvenent reikia galvoti apie abu, ne tik konflikto akivaizdoj galvoti apie save, kad jis neteisus, aš blogai jaučiuos, bet toki pat klausimai ir bloga savijauta yra ir sutuoktiniui. Sutinku, kad poroje gyvenant reiia galvoti apie "mus", ne vien apie save.
Aš taipogi atsiprašyti išmokau, nes anksčiau principai retai leisdavo tai padaryti. Ir šiaip gyvendamas ilgesnį laiką su žmogumi jį perpranti tiek, kad gali nuspėti, žinai kada jam blogai, kada reikia nutylėti, o kada paprotinti, kad yra neteisus.
Žodžiu reikia derintis vienam prie kito, nes gyvenimas kartu parodo ne vien gerąsias savybes, kurios būna viena iš priežasčių, dėl kurių ir pamilstamas žmogus, bet ir tas savybes, kurios nebepatinka ar erzina, tačiau reik suvokti, kad su tuo reik susitaikyti, norint išlaikyti santykius, ir gebėti toleruoti vienas kito savybes.
Žinoma, ne visada tai pavyksta. Ir natūralu, viskas idealiai gražu niekada negali būti, kiekvienoj šeimoj būna visko.
pas mus tai taip buna kad ne vienas nenorime nusileisti, bet iseina taip kad ant galo as nueinu ir padarau tai kas reik... pvz karta idejo vyras i kriaukle bliuda sako eik isplauk sakau ne neplausiu tai jis ten toj kriauklej ir kiurksojo iki vakaro kol as susinervinus isploviau 😃 o del miego atskirose lovose man tokia mintis niekada nesauna😀
|O man kartais norisipagulėti atskirose lovose.ot iš principo.bet pagalvoju,kodėl aš turiu eiti miegoti nepatogioje sofoje, ojis guli plačioje-ir mintis praeina😀
o labiausia neisvaizduoju susipykus miegot atskiruose kambariuose ....
kai isileidi i sava gyvenima kita zmogu, zdis "as" tampa zodziu "mes". Tai privalu isisavinti abiem, tiek vyrui tiek moteriai. Pirmuosius gyvenimo kartu metus tikrai buvo nelengva (kartu mes jau 5m). Teko priprasti prie kito zmogaus pomegiu, charakterio ipatumu ir ydu.. tai nera labai lengva, nusileisti kitam, taciau butina. To paties norejau ir is savo sutuoktinio, kad suprastu mane ir priimtu tokia kokia as esu, su visais mano privalumais ir nuodemem. Gyvenant kartu, labai naudinga suprasti, kad pats nesi tobulas, todel reikalauti tobulumo is kito nesazininga. Pazystu nemazai poru, kur moteris nusileidzia vyrui nes taip reikia, nes "tokia moters dalia". Ne velnio, santuokoje turi vyrauti lygybe, tarpusavio supratimas ir pagarba. Kad ir kokia pikta buciau, niekada negaleciau pasakyti vyrui to, kas ji galetu iskaudinti, pazeminti, nuvilti... ir is jo nesu isgirdusi kazko panasaus. Tikiuosi, kad taip bus visada, kad konfliktus ir toliau spresim prie puodelio arbatos, o ne vienas kitam atsuke nugaras. Ir tikrai, man negaila karts nuo karto paminti visus savo principus ir jam nusileisti, nes zinau, kad ryt to paties sulauksiu is jo..
TAIP TIFER sita ir as pastebejau ,kad vyrai negali iskart atlikti kitu darbu,mano sutuoktinis net negirdi aplinkiniu garsu kai ziuri tv ar kalba tel 😃
Ilgesni laika pagyvenus su vyru atejo isisamoninimas,kad vyrai ir moterys daug kuom skiriasi.Ir jei as istisai bumbesiu del nevietoj numestu kojiniu ar drabuziu jis nesupras tik susinervins,nes kai kuriem vyram tai yra tik nereiksminga smulkmena,taigi teko priimti savo vyra toki koks jis yra.pastebejau dar viena dideli vyru ir moteru skirtuma del kurio anksciau labai pykdavomes.Pasirodo vyrai vienu metu gerai gali daryti tik viena koki darba,pvz.jei kalba telefonu tai tikrai gali nesugebet suziuret ka daro vaikas ar kaip verda puodas.O mes moterys gerai vienu metu sugebame kelis darbus is karto daryt.tai vis anksciau del to vyrui bumbedavau,ka tu negali to darydamas dar ir ana padaryt?o paskui pasiskaiciau kazkur ir pasirodo moksliskai irodyta,kad jie taip negali.o siaip del kai kuriu dalyku,kartais nusileidziu as kartais vyras.bet kartais ir pasigincijame aisku su saiku,zinome ribas kada apsiraminti ir susitaikyti.Po ginco visada ta pacia diena vienas kito atsiprasome.taip darome todel,kad paprasciausiai dazniausiai nebuna vienas teisus kitas neteisus,vienas kaltas kitas nekaltas,tai geriausia iseitis yra abiem vienas kito atsiprasyt ir susitaikyt.
o guzikelis 1 gerai sakai pas mus remontai namuose tai ir nuomoniu sutapimu labai retai kada buna. tik as tiek rami kad dazniausiai kas su dizainu susije mano teisybe😃 😃 😃 nes jis visiskai tokiuose dalykuose be skonio😃 😃
pas mus buna visko, kad jis nusileidzia, bet buna kad ir as nusileidziu. O kad pasikeistu, gal ir vyras atsipalaidaves kartais,noretusi ir rupestingesnio. Pas mus dabar tokia situacija, kad jis labai daug dirba, tai ir as atlaidesne, nors kartais ir as pirti pakuriu, tik daznai baigiasi konfliktai dvieju minuciu issisakymu, nes prie vaiko nenoriu konfliktu.
acha divka ir pas mus kyla gincu kai remontuojam namus, del tapetu del grindu.... ir uzbaigiam baldais 😀 gerai tik tiek kad pasakom vienas kitam gal truputy pakeltu tonu bet uz minutes kitos jau vel graziai bendraujam 😉 o man tai labai patinka kai vyras buna piktas 😉 tada as lendu prie jo ir pabuciuoju, pikta as jy atrodo dar labiau myliu 😉 ir tada greitai ir graziai susitaikom juoko formoj 😀
fdazniausiai mano zodis buna paskutinis... bet ne visada. Vyras del to nepyksta, gal net jam patogiau
o aš pagal situaciją, jei reikia nusileidžiu, jei reikia ragais ir nagais ginu savo tiesą, mes abu su vyru tokie. Kas pasikeitė kažkiek pragyvenus, išmokau nebekartoti to paties kelis kartus. Na pavyzdžiui anksčiau kai susiruošdavau skalbti visada dar patikrindavau vyro rūbus, kad neužsiliktų koks nešvarus, o dabar juoko forma supažindinau jį su skalbinių dėže ir pasakiau, tavo rūbai tavo reikalas, nori būti švarus, sudėsi ten, nori eiti murzinas laikyk spintoj.😃 Atsiprašyti ir aš moku, aišku tik tada jei esu neteisi
va va atsiprasymas yra labai sunkus reikalas,daugiau principinis(beje butu idomi vakaro tema apie sugebejima atsiprasyti ) gal redaktore uzmatys 😀